geomòrai (gr. geōmoroi < gē – žemė + meiromai – gaunu savo dalį), senovės Graikijos žemvaldžiai (smulkieji, vidutiniai ir stambieji).
Atėnų geomorai daugiausia buvo smulkieji ir vidutiniai. Pasak padavimo, atsirado karaliui Tesėjui (valdė apie 13 a. pr. Kr.) suskirsčius Atėnų piliečius į tris laisvųjų gyventojų sluoksnius (kiti du – eupatridai, t. y. aristokratai, ir demiurgai, t. y. amatininkai). Geomorai neturėjo teisės eiti svarbių politinių ar religinių pareigų, bet galėjo dalyvauti tautos susirinkimuose.
Po Solono reformų (apie 594 pr. Kr.) trys geomorai (su 5 eupatridais ir 2 demiurgais) buvo renkami archontais. Sirakūzuose ir Same geomorais buvo vadinami stambieji žemės savininkai (aristokratai).