geopoltika (geo… + politika), mokslas, tiriantis politinių procesų geografinius aspektus. Tyrimo objektas – valstybių galios netolygaus geografinio pasiskirstymo priežastys ir politiniai padariniai. Geopolitinės koncepcijos remiasi prielaida, kad civilizacijos ir valstybių galios plėtrą lemia žmonių judėjimo erdvėje ir informacijos perdavimo būdai. Geopolitika jungia politikos mokslų ir geografijos elementus. Apima geoekonomiką (tiria ekonominės galios pasiskirstymą ir jo kitimą Žemės rutulyje), geostrategiją (nagrinėja ilgalaikį valstybių ar kitų politinių darinių galios telkimą ir projektavimą įvairiose erdvėse – jūroje, sausumoje, ore, kosmose, kibernetinėje erdvėje – siekiant savo tikslų), geokultūrą (tiria netolygų išsidėstymą erdvėje kultūrinių civilizacinių išteklių, kurie sukuria komunikacinius barjerus, daro įtaką geoekonominei ir geopolitinei valstybių galiai; tiria civilizacijas, civilizacijų branduolių, pusiau periferijų, periferijų ryšius, kultūrinių civilizacinių inovacijų kilmės, jų taikymo ir adaptavimo, paplitimo procesus). Geopolitika, kitaip nei politinė geografija, iškelia subjektyvius veiksnius, tai yra nagrinėja, kaip valstybė, tauta ar tam tikra politinė institucija, vykdydama savo politiką, pasinaudoja konkrečiomis geografinėmis sąlygomis (klimatu, žemės ištekliais, geografine padėtimi, kalnais, upėmis) arba teritorine erdve. Skiriama formalioji, praktinė (taikomoji) ir populiarioji geopolitika. Formalioji geopolitika analizuoja erdvines galios konfigūracijas – geografinę pasaulio (ar regiono, subregiono) galios struktūrą ir jos dinamiką. Kuriama ir plėtojama specializuotuose akademinių institucijų padaliniuose, strateginiuose tiriamuosiuose institutuose, vykdančiuose fundamentaliuosius, norminius ir taikomuosius geopolitinius tyrimus. Praktinė (taikomoji) geopolitika projektuoja visų rūšių galios sutelkimą erdvėje siekiant politinių tikslų. Tai konkretaus valstybės geopolitinio kurso vykdymas ir kontrolė. Ji nustato formaliosios geopolitikos tyrimų kryptis bei uždavinius ir daro įtaką populiariajai geopolitikai. Populiarioji geopolitika yra diskurso apie galią erdvėje raiška masinėje kultūroje (žiniasklaidoje, kino filmuose, grožinėje literatūroje ir kitur). Ji daro įtaką praktinei ir formaliajai geopolitikai išryškindama vienų ar kitų temų aktualumą, tuo skatindama politikus užsakyti fundamentaliuosius bei taikomuosius geopolitinius tyrimus ir skirti jiems lėšų.
Geopolitika atsirado 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Pradininkai – R. Kjellénas (Švedija; pirmasis pavartojo geopolitikos terminą), F. Ratzelis (Vokietija) ir H. J. Mackinderis (Didžioji Britanija).
2232