georefereñcinio pãgrindo kadãstras, GRPK, valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs gamtiniai ir antropogeniniai žemės paviršiaus objektai; pagrindinis valstybės erdvinių duomenų rinkinys ir oficialus pagrindinių geografinių duomenų šaltinis. Valdytojas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, tvarkytojas (skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė) – Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras (GIS-Centras). Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys teikiami neatlygintinai visiems tikslams (įskaitant komercinį naudojimą). Juos gali naudoti Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai.
Paskirtis ir objektai
Georeferencinio pagrindo kadastras skirtas visų valstybės kadastrų, registrų, informacinių sistemų ir valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų (turi atitikti 1:5000 ir smulkesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus) sąveikumui užtikrinti. Oficialiuose žemėlapiuose, interneto svetainėse ir portaluose georeferencinio pagrindo kadastro duomenis privalo naudoti (ir kitiems valstybės duomenų rinkiniams susieti bei tvarkyti) visos valstybės įstaigos.
Kadastro objektai: Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje riba, Baltijos jūros, Kuršių marių, ežerų, tvenkinių ir dirbtinių nepratekamų vandens telkinių ribos, kelių, gatvių, geležinkelių, upių, kanalų ir griovių ašinės linijos, pastatų, žemės dangų ribos, geodezinio pagrindo punktai. Kiekvienas objektas turi unikalų identifikatorių ir gyvavimo ciklo informaciją (sukūrimo, keitimo ar panaikinimo datas).
Duomenų naudojimas
Georeferencinio pagrindo kadastro objektų duomenys tvarkomi naudojant aktualų Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį, žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų duomenis, valstybinio geodezinio pagrindo duomenų rinkinį bei 1:2000 ir stambesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus atitinkančius savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius. Atliktų kadastrinių matavimų duomenys būna naudojami georeferencinio pagrindo kadastro objektams ar susijusiai informacijai įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti (esant neaiškumams, kadastrinius matavimus atliekančių asmenų pastaboms, tvarkytojas atlieka patikras ir matavimus vietovėje); registruojami tik ortofotografiniame žemėlapyje ar vietovėje matomi objektai (į jų atsiradimo, išnykimo ar pokyčio teisinį pagrindą neatsižvelgiama). Kadangi gamtinių objektų ribos natūraliai šiek tiek kinta (pvz., ežero kranto linija priklauso nuo vandens lygio, upės keičia savo vagas), jų padėties informacija negali būti besąlygiškai tiksli, tačiau svyravimai per kadastro atnaujinimo laikotarpį paprastai neviršija leistinų tikslumo ribų (2,5 m vietovėje).
georeferencinio pagrindo kadastro žemėlapio ir jo legendos fragmentai Lietuvos erdvinės informacijos portale
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys būna suderinti su susijusių registrų ir informacinių sistemų duomenimis: valstybinės reikšmės upių, ežerų, tvenkinių pavadinimai atitinka Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, gatvių pavadinimai – Adresų registre pateikiamus pavadinimus, valstybinės reikšmės kelių numeriai ir kategorijos atitinka numerius ir kategorijas Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje.
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys t. p. naudojami smulkesnių mastelių georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniams, Lietuvos erdvinės informacijos portalo ir kitų portalų pagrindiniams žemėlapiams sudaryti. Kadastro pagrindu rengiamų topografinių ir įvairių teminių žemėlapių informatyvumui didinti kartu su pagrindiniais objektais kaupiama ir kita georeferencinio pagrindo kadastro specifikacijoje nurodyta informacija (surenkama iš skirtingų duomenų šaltinių): žemėlapio nomenklatūrinių lapų tinklelis, administracinės ribos, miškų kvartalinės linijos, proskynos, medžių juostos ir kiti vietovės bei kraštovaizdžio objektai, aukštos įtampos elektros energijos perdavimo linijos, dujotiekio ir naftotiekio vamzdynai, aeronavigacinės kliūtys, kultūros paveldo objektai.
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys yra patikimi ir aktualūs (atitinka realią situaciją, nuolat atnaujinami); nauja versija naudotojams pateikiama kas mėnesį, visos Lietuvos teritorijos atnaujinimas negali trukti ilgiau kaip 3 metus. Žemėlapiai paprastai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per metus. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis galima atsisiųsti ir peržiūrėti Lietuvos erdvinės informacijos portale.
Georeferencinio pagrindo kadastras įsteigtas 2013 03 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo. Iki 2018 01 01 Georeferencinio pagrindo kadastro objektų ir papildomos, žemėlapiui sudaryti reikalingos informacijos rinkinys buvo vadinamas GDR10LT.
284