Schultz Georg Daniel (Georgas Danielis Šùlcas), Jurgis Danielius Šùlcas apie 1615Gdanskas 1683Gdanskas, Lietuvos ir Lenkijos tapytojas. Manoma, tapyti mokėsi pas tėvą ar dėdę, vėliau mokėsi Prancūzijoje, Nyderlanduose. Nuo 1649 buvo karaliaus Jono II Kazimiero, vėliau karalių Mykolo Kaributo Višnioveckio, Jono III Sobieskio dailininkas. G. D. Schultzas buvo žymus portretistas, jo kūriniai – ryškiausi baroko dailės pavyzdžiai Lenkijoje.
G. D. Schultz. Jonušas Radvila (aliejus, apie 1654, Baltarusijos dailės muziejus Minske)
Kūrybai turėjo įtakos Nyderlandų ir flamandų 17 a. meistrų, labiausiai Rembrandto, paveikslai. G. D. Schultzas eksperimentavo su šviesa ir šešėliais, turtingu spalvų spektru. Nutapė karalių (Jono II Kazimiero, 1653, Mykolo Kaributo Višnioveckio, 1670, Jono III Sobieskio, 1676?), Lenkijos ir Lietuvos didikų (V. A. Gosievskio, 1651, 1662, Jonušo Radvilos, apie 1654, Boguslavo Radvilos, 1654, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Kristupo Zigmanto Paco, K. I. de Mailly‑Lascaris Pacienės, abu apie 1670, K. von Holten Schumann, 1674, J. Hevelijaus, 1677) portretų. Kūriniai meniški, išryškinta modelio psichologinė charakteristika. Sukūrė animalistinės tematikos paveikslų (Trys lapės 1660?, Gaidys ir vištos, Anties medžioklė, abu 1660–69).