Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann
Nesselmann Georg Heinrich Ferdinand (Georgas Heinrichas Ferdinandas Nèselmanas) 1811 02 14Fürestenau (prie Elbingo, Varmijos Mozūrų vaivadija) 1881 01 07Karaliaučius, vokiečių filologas, lietuvių kalbos ir raštijos tyrinėtojas. Vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų. Dr. (1837).
Nuo 1831 studijavo Karaliaučiaus universitete, nuo 1838 jame dėstė; profesorius (1843).
Dalyvavo Lietuvių literatūros draugijos veikloje. Savo bibliotekoje sukaupė didelį lietuviškų knygų rinkinį. Parašė veikalų iš matematikos, numizmatikos, orientalistikos, svarbiausia G. H. F. Nesselmanno palikimo dalis yra baltistika.
Naudodamasis K. Sirvydo (1713), F. W. Haacko (1730), P. Ruigio (1747), K. G. Milkaus (1800) spausdintais ir J. Brodovskio bei kitais rankraštiniais žodynais, parengė lietuvių–vokiečių kalbų žodyną Lietuvių kalbos žodynas (Wörterbuch der littauischen Sprache 1851), kuris iki F. Kuršaičio žodynų išleidimo buvo pats didžiausias lietuvių leksikografijos veikalas, keletą dešimtmečių pagrindinis lietuvių kalbos leksikos šaltinis Europos kalbininkams (lenkų kalbininkas kunigas F. K. Malinowskis šį žodyną išvertė į lenkų kalbą, bet neišleido). Žodyno sandara skyrėsi nuo kitų to laikotarpio žodynų: nesilaikyta įprastinio abėcėlinio žodžių grupavimo. G. H. F. Nesselmannas apie 30 metų rinko žodynui papildymus ir rengė naują leidimą (šįkart žodžius grupavo abėcėlės tvarka).
Bendradarbiavo su A. Schleicheriu. Parengė visą K. Donelaičio raštų leidimą su vertimu į vokiečių kalbą K. Donelaitis: Lietuvių poezija (Donalitius Ch. Littauische Dichtungen 1869). Išleido rinkinį Lietuvių liaudies dainos (Littauische Volkslieder 1853), kuriame pateikė 410 dainų ir 55 melodijas; dainos daugiausia surinktos iš įvairių spausdintų ir rankraštinių šaltinių.
Parašė knygas Senovės prūsų kalba (Die Sprache der alten Preussen 1845) ir Prūsų kalbos tezauras (Thesaurus Linguae Prussicae 1873); pirmojoje pirmą kartą pavartojo terminą baltų kalbos (Baltische Sprachen).
G. H. F. Nesselmanno prūsistikos darbai nemažai prisidėjo ir prie lietuvių kalbos, ypač jos leksikos, istorijos tyrinėjimo.
2069