Gamow George (Džordžas Gãmovas), tikr. Georgij Gamov (Георгій Гамов, Георгий Гамов) 1904 03 04Odesa 1968 08 20Boulder (Kolorado valstija), Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas. Ukrainietis. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1953) ir kitų mokslo akademijų narys.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1926 baigė Leningrado universitetą, 1928–30 stažavo Göttingeno universitete, Teorinės fizikos institute Kopenhagoje ir Kembridžo universitete. 1931–33 dirbo Leningrado fizikos ir technikos institute, 1934 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, buvo Washingtono (1934–56) ir Kolorado universiteto (nuo 1956) profesorius.
Mokslinė veikla
Svarbiausios tyrimų sritys: branduolio fizika, kosmologija, astrofizika ir biofizika. Sukūrė branduolių alfa skilimo teoriją (1928). Atliko ciklą darbų aiškindamas žvaigždėse vykstančias branduolines reakcijas ir kurdamas pirmąją žvaigždžių evoliucijos teoriją. Išplėtojo Didžiojo Sprogimo teoriją, nusakančią Visatos plėtimąsi iš pradinės labai didelės temperatūros ir didelio tankio būsenos, numatė foninės kosminės spinduliuotės ir lengvųjų elementų susidarymą šio sprogimo pradžioje. Dalyvavo kuriant Jungtinių Amerikos Valstijų vandenilinę bombą. Pirmasis aiškiai suformulavo genetinio kodo problemą ir 1954 (su M. Yču ir Alexanderiu Richu) paskelbė, kad DNR yra genetinis kodas, kuriuo koduojama aminorūgščių seka baltyme.
George Gamow
Knygos
Parašė apie 20 mokslo populiarinamųjų knygų (išversta į įvairias kalbas).
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 8816 ir krateris Mėnulyje.
1778