George Hoyt Whipple

Whipple George Hoyt (Džordžas Hoitas Vplis) 1878 08 28Ashland (Naujojo Hempšyro valstija) 1976 02 01Rochester (Niujorko valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų gydytojas patologas.

Išsilavinimas ir veikla

1900 baigė Yale’io, 1905 – Johnso Hopkinso universitetą. 1907–08 Ancóno ligoninės Panamoje patologas. 1910–14 dėstė Johnso Hopkinso universitete Baltimorėje, 1914–21 – Kalifornijos universiteto Medicinos mokyklos Hooperio medicinos tyrimų fonde (ir jo direktorius), 1921–76 Rochesterio universiteto Medicinos ir odontologijos mokykloje (iki 1954 ir jos vadovas); profesorius (1914). Mokslinio darbo pagrindinės sritys – mažakraujystės, kepenų fiziologijos ir patologijos, tulžies sudėties, eritrocitų sandaros tyrimai, tuberkuliozė, kasos uždegimas, apsinuodijimas chloroformu, pigmentų ir geležies apykaita organizme. Įrodė, kad maitinant nukraujavusius šunis žaliomis kepenimis galima juos išgydyti nuo mažakraujystės, tai padėjo G. R. Minotui ir W. P. Murphy sukurti piktybinės anemijos gydymo kepenų produktais schemą (vėliau įrodyta, kad kepenų veiklioji medžiaga yra vitaminas B₁₂). 1907 aprašė žarnų lipodistrofiją (vadinamąją Whipple’io ligą).

George Hoyt Whipple

Apdovanojimai

Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1934, su G. R. Minotu ir W. P. Murphy).