Minot George Richards (Džordžas Ričardsas Máinotas) 1885 12 02Bostonas 1950 02 25Bruklinas, Jungtinių Amerikos Valstijų gydytojas. Dr. (1928).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1912 baigęs Harvardo universitetą dirbo Masačusetso valstijos įvairiose ligoninėse ir dėstė Harvardo medicinos mokykloje (iki 1922), Harvardo universitete; profesorius (1928). 1928–50 Thorndike’o Memorial laboratorijos Bostono miesto ligoninėje direktorius.
Mokslinė veikla
Mokslinio darbo pagrindinė sritis – kraujo krešėjimas, raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų funkcijos, kraujo ligos (anemija, leukemija), jo pokyčiai apsinuodijus pramoniniais nuodais, limfinės sistemos ligos. Remdamasis G. H. Whipple’io tyrimais, įrodančiais, kad maitinant nukraujavusius šunis žaliomis kepenimis galima juos išgydyti nuo mažakraujystės, kartu su W. P. Murphy 1926 aprašė žmogaus piktybinės anemijos veiksmingą gydymą kepenų produktais. Su E. Cohnu (Jungtinės Amerikos Valstijos) sukūrė vaistus iš kepenų ekstrakto piktybinei anemijai gydyti (iš kepenų chemiškai išskyrė ir izoliavo gryną vitaminą B12 1948 K. Folkersas, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir B. A. Toddas, Didžioji Britanija, molekulės cheminę struktūrą 1955 rentgenografine analize nustatė D. Hodgkin Crowfoot, Didžioji Britanija).
George Richards Minot
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1934, su W. P. Murphy ir G. H. Whipple’iu).