Pitoëff Georges (Žoržas Pitòjevas), tikr. Georgij Pitojev 1884 09 04Tbilisis 1939 09 17Bellevue (Ženevos kantonas), prancūzų teatro aktorius, režisierius, teatro dailininkas. 1902–04 studijavo Maskvos universitete, 1904–05 Sankt Peterburgo kelių inžinierių institute, 1905–08 Paryžiaus universiteto Teisės fakultete. Vaidino rusų mėgėjų teatro spektakliuose Paryžiuje. 1908–12 Sankt Peterburge vaidino Pirmajame skrajojamajame dramos teatre (vadovas P. Gaideburovas). 1911 Hellerau (prie Dresdeno) lankė É. Jaques’o‑Dalcroze’o mokyklą. 1912–14 Sankt Peterburge vadovavo savo įkurtam Mūsų teatrui. 1916–22 Ženevoje, nuo 1922 Paryžiuje režisavo savo paties įkurtos trupės spektaklius, juose vaidino.
Georges Pitoëff
G. Pitoëff. Spektaklio H. Ibseno Visuomenės priešas scena (1939, scenografas G. Pitoëffas, centre Stokmanas – G. Pitoëffas; Théâtre des Mathurins Paryžiuje)
1927 Paryžiuje įkūrė (su režisieriais G. Baty, Ch. Dullinu, L. Jouvet) vadinamąjį Keturių kartelį, siekiantį atnaujinti prancūzų teatrą. Itin garsėjo spektakliu W. Shakespeare’o Hamletas (1920, 1926) ir jame sukurtu Hamleto vaidmeniu. Populiarino A. Čechovo (Dėdė Vania 1915, vaidino Astrovą, Žuvėdra 1922, vaidino Trigoriną, Trys seserys 1929, vaidino Tuzenbachą), H. Ibseno (Heda Gabler 1915, vaidino Liovborgą, Šmėklos 1918, vaidino Osvaldą, Laukinė antis 1919, vaidino Hjalmarą, Visuomenės priešas 1939, vaidino Stokmaną), L. Pirandello (Šeši personažai ieško autoriaus 1923, vaidino Tėvą, Henrikas IV 1925, vaidino Henriką, Šįvakar mes improvizuojame 1935, vaidino Hinkfusą), G. B. Shaw (Šventoji Joana 1925), A. Schnitzlerio, E. O’Neillo pjeses. Kūrybai turėjo įtakos K. Stanislavskio, V. Mejerholdo teatrinės idėjos. Siekė ansambliškumo, subtiliai perteikė pjesės stilių ir atmosferą, personažų psichologinius niuansus, dekoracijomis (jas kurdamas siekė sąlygiškumo), muzika, šviesomis atskleidė pjesės emocinį koloritą.