Karaslavov Georgi (Georgis Karaslãvovas) 1904 01 12Debur (Chaskovo sr.) 1980 01 26Sofija, bulgarų rašytojas. Bulgarijos mokslų akademijos narys (1961). Studijavo agronomiją Prahos universitete, dirbo redaktoriumi, teatro direktoriumi. Nuo 1920 aktyviai bendradarbiavo kairiojoje spaudoje; nuteistas kalėti. Apsakymuose (rinkiniai Beglobiai / Uličnici 1926, Birbynė verkia / Kavalut plače 1927) aprašė beglobių vaikų gyvenimą. Romanuose (Sporžilovas 1931, Durnaropė / Tatul 1938, Marti / Snacha 1942, lietuvių kalba 1952, Paprasti žmonės / Obiknoveni chora 6 d. 1952–75) vaizdavo darbininkų, kaimiečių gyvenimą; būdinga psichologizmas. Parašė pjesių (Gaberovai / Gaberovi 1955, Akmeniu į balą / S kamen – v blatoto 1958, Mano liežuvis – mano priešas / Ezik moj – vrag moj 1970), sukūrė savo kūrinių inscenizacijų. Kūryboje ryšku bulgarų nacionalinės pasakojamosios tradicijos ir autoriaus politinių pažiūrų sintezė. Lietuvių kalba dar išleista jo knyga vaikams Erelių akmuo (1965), novelė Prie portreto (1987).
692