Raičev Georgi (Georgis Ráičevas) 1882 12 07Toprakchisar (dab. Zemlen, Stara Zagoros sr.) 1947 02 18Sofija, bulgarų rašytojas. Mokėsi Stara Zagoros gimnazijoje. Dirbo raštininku Stara Zagoroje (1906–07), reikalų tvarkytoju gimnazijoje (1908–10) ir progimnazijoje (1910–19) Sofijoje, vėliau – įvairius darbus. Dalyvavo Balkanų ir I pasauliniame karuose, rašė dienoraštį apie dramatiškus įvykius, žmonių likimus. 1923–24 gyveno Miunchene. 1907 parašė pirmuosius kūrinius, jiems būdinga simbolizmo stilistika. Sukūrė apsakymus ir apysakas Meilė laukuose (Ljubov v poleto 1918), Mažas pasaulis. Vieno nebemylimo užrašai (Măničăk svjat. Beležnik na edin razljuben 1919), Caraitė Neranza (Carica Neranza 1920), Nuodėminga apysaka (Grechovna povest 1923) ir kita. Išleido rinkinį Apsakymai (Razkazi 1923), kuriame aprašoma baimė ir jos įvairios variacijos, vaizduojama psichiškai nesveiki žmonės ir jų pasaulis. Vėlesnio laikotarpio realistinės prozos kūriniams (Giesmė apie mišką / Pesen za gorata 1928, Dievo dovanos / Boži darove 1930, Legenda apie pinigus / Legenda za parite 1931, Auksinis raktas / Zlatnijat ključ 1942), draminei eiliuotai legendai Stirnų karalystė (Elenovo carstvo 1929) būdinga pamokantys ir humoristiniai motyvai. Kūryboje ryšku polinkis į modernizmą, siekis ištirti tamsiąsias žmogaus psichikos puses.
692