Plechanov Georgij (Georgijus Plechãnovas) 1856 12 11Gudalovka (Lipecko sr.) 1918 05 30Terijoki (dab. Zelenogorsk, Sankt Peterburgo sr.), Rusijos revoliucinio judėjimo veikėjas, marksizmo teoretikas.
Studijuodamas Sankt Peterburgo kasybos institute 1875 įsitraukė į narodnikų veiklą. Buvo vienas organizacijos Zemlia i volia vadovų, vėliau dalyvavo organizacijos Narodnaja volia veikloje. Sąmokslų ir teroro priešininkas, 1879 su kitais įkūrė organizaciją Čiornyj peredel. Vengdamas suėmimo 1880 emigravo, daugiausia gyveno Šveicarijoje. Geriau susipažinęs su marksizmu ir Prancūzijos bei Vokietijos socialistiniu judėjimu nutraukė ryšius su narodnikyste, 1882 išvertė į rusų kalbą K. Marxo ir F. Engelso Komunistų partijos manifestą, 1883 Ženevoje įkūrė pirmąją rusų marksistinę organizaciją – Darbo išvadavimo grupę. 1894 pabaigoje–1895 pradžioje įkūrė Rusijos socialdemokratų užsienio sąjungą.
Georgij Plechanov
19 a. 10 dešimtmetyje buvo vienas II internacionalo vadovų. Tuo metu paskelbė narodnikystę kritikuojančius ir marksizmą propaguojančius veikalus Socializmas ir politinė kova (Socializm i političeskaja bor'ba 1883), Mūsų nesutarimai (Naši raznoglasija 1885, lietuvių kalba 1949), Dėl monistinės pažiūros į istoriją vystymosi (K razvitiju monističeskogo vzgljada na istoriju 1895, lietuvių kalba 1948), Materializmo istorijos apybraižos (Beiträge zur Geschichte des Materialismus 1896), Apie asmenybės vaidmenį istorijoje (K voprosu o roli ličnosti v istorii 1898, lietuvių kalba 1946) ir kitus. 1898–1902 parašė daug straipsnių, kuriuose kritikavo Vakarų Europos revizionizmą (E. Bernsteiną, R. Schmidtą ir kitus), t. p. jo rusiškąsias atmainas – vadinamąjį legalųjį marksizmą ir ekonomizmą. 1898 vienas Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos įkūrėjų, 1900 su V. Leninu suorganizavo ir vėliau redagavo laikraščius Iskra ir Zarja. Po Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos II suvažiavimo (1903) vienas žymiausių menševikų vadovų. Į Rusiją sugrįžo tik po 1917 Vasario revoliucijos. Rėmė Laikinąją vyriausybę ir Rusijos pastangas kariauti iki pergalės. Dėl silpnos sveikatos didesnės įtakos nebeturėjo. Nepritarė bolševikų įvykdytam Spalio perversmui (1917) – manė, kad Rusija socialistinei revoliucijai dar nepribrendusi, bet su bolševikais nekovojo.