Tovstonogov Georgij (rus. Георгий Товстоногов; Georgijus Tovstonògovas) 1915 09 28Tbilisis 1989 05 23Leningrad, rusų teatro režisierius, pedagogas. Menotyros dr. (1968). Vienas žymiausių 20 a. antros pusės Rusijos teatro režisierių. 1938 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1938–46 A. Gribojedovo dramos teatro Tbilisyje, 1946–49 Centrinio vaikų, kitų teatrų Maskvoje režisierius, 1950–56 Lenino komjaunimo teatro, 1956–89 M. Gorkio didžiojo dramos teatro (nuo 1992 G. Tovstonogovo vardo; abu Leningrade) vyriausiasis režisierius. 1939–46 dėstė Š. Rustaveli teatro institute Tbilisyje, 1958–89 Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute (iki 1962 A. Ostrovskio teatro institutas; tarp mokinių – J. Javaitis); profesorius (1960).
Georgij Tovstonogov
Svarbesni spektakliai: V. Višnevskio Optimistinė tragedija (1955, 1981), Idiotas (1957, 1966, pagal F. Dostojevskį), A. Volodino Penki vakarai, M. Gorkio Barbarai (abu 1959), Miesčionys (1966), Vasarotojai (1976) ir Dugne (1988), A. Čechovo Trys seserys (1965) ir Dėdė Vania (1982), Arklio istorija (su M. Rozovskiu, 1975, pagal L. Tolstojų). Režisavo ir užsienio šalyse. Spektakliai įvairių žanrų ir stilistikos, būdinga filosofinė koncepcija, intelektualumas, didelė dramatinė ir emocinė įtampa, raiškus teatrališkumas.
Parašė knygas Šiuolaikiškumas šiuolaikiniame teatre (Sovremennost′ v sovremennom teatre 1962), Apie režisieriaus profesiją (O professii režissiora 1965), Minčių ratas (Krug myslej 1972), Klasika ir šiuolaikiškumas (Klasika i sovremennost′ 1975), Scenos veidrodis (Zerkalo sceny 2 kn. 1980).