Vladimov Georgij (rus. Георгий Владимов, Georgijus Vladmovas), tikr. Volosevič 1931 02 19Charkovas 2003 10 19Frankfurtas prie Maino, rusų rašytojas, disidentas. 1953 baigė Leningrado universitetą (teisę). 1956–59 dirbo žurnalo Novyj mir redakcijoje.
Pirmieji kūriniai – gamybinės tematikos apysaka Didelis rūdos telkinys (Bol′šaja ruda 1961) ir romaną Trys tylos minutės (Tri minuty molčanija 1969). 1975 Vakaruose išspausdinus apysaką Ištikimas Ruslanas (Vernyj Ruslan, apie sarginį šunį, po lagerio uždarymo negalintį prisitaikyti prie naujo gyvenimo) pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos, nuo 1977 bendradarbiavo rusų emigrantų žurnaluose Posev, Grani, vadovavo Tarptautinės amnestijos organizacijos Maskvos sekcijai.
Nuo 1983 gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 1984–86 žurnalo Grani vyriausiasis redaktorius.
Dar parašė psichologinį romaną Generolas ir jo armija (General i ego armija 1995, apie SSRS–Vokietijos karo mūšius prie Maskvos ir Dniepro), literatūros kritikos straipsnių.