geostròfinis vjas (gr. gē – žemė + strophē – posūkis), tolygus, nukreiptas pagal izobaras hipotetinis oro judėjimas neveikiant trinties jėgoms; viena gradientinio vėjo atmainų. Nuo barinio gradiento krypties nukrypsta 90° kampu – Šiaurės pusrutulyje į dešinę, Pietų pusrutulyje į kairę. Žemo slėgio sritis Šiaurės pusrutulyje būna į kairę nuo oro judėjimo krypties, o Pietų pusrutulyje – į dešinę. Prie Žemės paviršiaus oro judėjimą visada veikia trinties jėgos, todėl geostrofinis vėjas gali susidaryti tik nuo 1000 m aukščio, t. y. laisvojoje atmosferoje virš paribio sluoksnio. Izobaros, pagal kurias juda oras, nėra tiesios linijos, oras juda kreivomis trajektorijomis, todėl iš tikrųjų oro judėjimas yra tik artimas geostrofiniam vėjui. Jo greitis Vg apskaičiuojamas pagal formulę Vg = 1 ρ 2 ω sin φ P d {1} over { %rho 2 %omega sin %varphi } {∆P} over {d} ; čia ρ – oro tankis, ω – kampinis Žemės sukimosi greitis, φ – platuma, ΔP/d – barinis gradientas.

1163

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką