gepdai (lot. Gepidae), germanų gentis. Artimi gotams.
Maždaug nuo 500–400 pr. Kr. gyveno dabartinės Švedijos pietinėje dalyje. 1 a. po Kr. apsigyveno Baltijos jūros pietų pakrantėje. 2 a. vėl migravo, 3 a. antroje pusėje atkeliavo į teritoriją, esančią į šiaurę nuo Transilvanijos kalnų. Su kitomis gentimis sudarė karinę sąjungą prieš Romą, bet 269 romėnų buvo sumušti prie Naiso (dabartinis Nišas, Serbija)
Apie 400 gepidai buvo pavergti hunų; dalyvavo Atilos karo žygiuose bei Katalauno laukų mūšyje (451). 453 su kitomis germanų gentimis sudarė sąjungą prieš hunus, 454 sumušė juos prie Nedao upės Panonijoje (dabartinė Leitha, Vengrija) ir užvaldė žemes į rytus nuo Tisos upės.
6 a. pirmoje pusėje įsigalėjo teritorijoje į pietus nuo Dunojaus. Nuo 536 gepidai kariavo su besiveržiančiais į Panoniją langobardais. 567 langobardų buvo sumušti ir pajungti.