de Nerval Gérard (Žeraras de Nervãlis), tikr. Gérard Labrunie 1808 05 22Paryžius 1855 01 26Paryžius, prancūzų rašytojas.
Gérard de Nerval (fotografas Nadaras)
Mokydamasis licėjuje išvertė J. W. Goethe’s Faustą (išleista 1828, J. W. Goethe prisipažino, jog būtent taip būtų parašęs Faustą prancūziškai, o šio vertimo įkvėptas kompozitorius H. L. Berliozas sukūrė draminę legendą Fausto pasmerkimas / La Damnation de Faust 1846). Paryžiuje suartėjo su T. Gautier, A. Dumas (kartu su juo parašė dramą Leo Biurkaras / Léo Burckart, paststyta 1839), Jaunoji Prancūzija (Jeune-France) sambūriu, palaikė V. Hugo, kai buvo puolama drama Hernani (pastatyta 1830). 1841 kurį laiką gydėsi psichiatrijos ligoninėje, paskui keliavo po Vokietiją ir Artimuosius Rytus, lankėsi Belgijoje, Nyderlanduose, Londone. Išleido knygas Kelionė į Rytus (Voyage en Orient 1851), Lorely, prisiminimai apie Vokietiją (Lorely, souvenirs d’Allemagne), apybraižų rinkinį Iliuminatai (Les Illuminés, abu 1852).
Geriausi kūriniai: apysakų rinkinys Ugnies dukros: Anželika, Silvi, Žemi, Izidė, Emili, Oktavija, Pandora (Les Filles du feu: Angélique, Sylvie, Jemmy, Isis, Émilie, Octavia, Pandora, Silvi lietuvių kalba išspausdinta rinkinyje Prancūzų romantikų apysakos 1979), sonetų ciklas Chimeros (Les Chimères, abu 1854), apysaka Orelija, arba Sapnas ir gyvenimas (Aurélia ou le rêve et la vie 1855). Dar parašė literatūros ir teatro kritikos straipsnių, operų libretų, prozos knygas Galantiškoji bohema (La Bohème galante 1852), Pasivaikščiojimai ir prisiminimai (Promenades et souvenirs 1854).
Gyvenimo pabaigoje patyrė finansinių sunkumų, spėjama, nusižudė. Kūryboje susilieja reali tikrovė ir sapno, svajonių pasaulis, kurį M. Proustas pavadino sapno sapnu. Dėl pasąmonėje kylančių vizijų vaizdų G. de Nervalį galima laikyti siurrealizmo pradininku. Išvertė E. T. A. Hoffmanno ir kitų vokiečių romantikų kūrinių, H. Heine’s eilėraščių.
510