de Cordemoy Géraud (Žero de Kordemuà) 1626 10 06Paryžius 1684 10 15Paryžius, prancūzų filosofas, istorikas. Kartezianizmo atstovas. Prancūzų akademijos narys (1675), vadovas (1683).
Dirbo privačiu mokytoju ir advokatu. 1673 tapo būsimojo Prancūzijos karaliaus Liudviko XV mokytoju.
Filosofinės idėjos
Siekė suderinti R. Descartesʼo mokymą, atomizmą ir Biblijoje pateiktą pasaulio sukūrimo istoriją. Priešingai nei R. Descartesʼas, teigė, kad dalią materiją sudaro nedalūs atomai (kūnai), tarp kurių yra tuštuma. Anot G. de Cordemoy, tik atomizmas gali tinkamai paaiškinti judėjimą, kūnų integralumą ir unikalumą. Vienas pirmųjų iškėlė okazionalizmo teiginį, kad Dievas yra vienintelė veikiančioji priežastis.
Turėjo įtakos N. Malebrancheʼui ir G. W. Leibnizui.
Veikalai
Parašė veikalus Pokalbis apie kūnų veikimą (Discours de l'action des corps 1664), Kūno ir sielos atskyrimas (Le Discernement du corps et de l’âme 1666), Prancūzijos istorija (Histoire de France 2 t., išleistas 1687–89), rinkinį Įvairūs metafizikos, istorijos ir politikos traktatai (Divers Traitez de metaphysique, d’histoire, et de politique, išleistas 1691). Veikale Fizikinis traktatas apie kalbą (Discours physique de la parole 1668) apibūdino kalbą kaip sukurtą ženklų sistemą, skirtą mintims perduoti.