Gerhard Ritter

Ritter Gerhard (Gerhardas Rteris) 1888 04 06Bad Sooden‑Allendorf (Hesenas) 1967 07 01Freiburg, vokiečių istorikas. H. Ritterio brolis. Miuncheno, Leipcigo, Berlyno ir Heidelbergo universitetuose studijavo vokiečių filologiją ir istoriją. Nuo 1912 dirbo gimnazijos mokytoju. I pasaulinio karo dalyvis. Nuo 1925 dėstė Freiburgo universitete. Nacių atėjimą į valdžią 1933 sutiko nepalankiai, bet represuotas nebuvo. Po 1938 vykusių žydų pogromų įsitraukė į antinaciškai nusiteikusių profesorių ratelio veiklą. 1944 už ryšius su pasikėsinimo prieš A. Hitlerį dalyviais uždarytas į koncentracijos stovyklą. Po II pasaulinio karo grįžo dėstyti. Nuo 1955 Amerikos istorikų asociacijos garbės narys. Buvo konservatyvių pažiūrų, nepritarė demokratinėms idėjoms (manė, kad demokratija atveda į valdžią pavojingus demagogus, nacionalsocializmą kildino iš J.‑J. Rousseau ir jakobinų idėjų). Aukštino tuos, kurie su nacių režimu kovojo šalies viduje ir pasmerkė tuos, kurie šio tikslo siekė bendradarbiaudami su Sąjungininkais. Istoriją laikė labiau menu, nei mokslu, labiau domėjosi politiniais ir kariniais įvykiais, asmenybėmis. Svarbiausi veikalai: Frydrichas Didysis. Istorinis profilis (Friedrich der Grosse. Ein Historische Profil 1936), Galios valstybė ir utopija (Machtstaat und Utopie 1940), Karlas Gerdeleris ir vokiečių pasipriešinimo judėjimas (Karl Gördeler und die deutsshe Widerstandsbewegung 1954), Schlieffeno planas: vieno mito kritika (Der Schlieffenplan: Kritik eines Mythos 1956), Valstybės valdymo ir karo meno problema. Vokiečių militarizmas (Problem das Staatskunst und Kriegshandwerk. Das Militarismus in Deutchland 4 tomai 1954–68).