gerieji žmonės

gereji žmónės, 12–15 a. Lietuvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialinis sluoksnis. Senuosiuose rusiškuose šaltiniuose – dobryje liudi.

12 a.–13 a. pirmoje pusėje įprastą – sąžiningų žmonių – reikšmę papildė turtingumo reikšmė. Susiklosčius feodaliniams santykiams (13 a. antra pusė), turtingumo reikšmė tapo vyraujanti. Geraisiais žmonėmis imta vadinti labiau pasiturinčius alodininkus (alodas), plėtojantis karinei funkcijai nuo 14 a. – tik galintį atlikti nuolatinę karo tarnybą (kaip ir pilėnai, raiteliai) alodininkų aukštutinį sluoksnį, t. y. daugiausia eilinius šauktinės kariuomenės narius.

14 a. antroje pusėje nedidelė dalis Aukštaitijos, 15 a. antroje pusėje diduma Žemaitijos gerųjų žmonių buvo pripažinti bajorais. Klostantis bajorų luomui gerieji žmonės sunyko, išsiskaidė į jo luomams priklausančius smulkiuosius bajorus ir neprivilegijuotus karo tarnus (šarvuočiai, keliuočiai, raitininkai, pasėdiniai bajorai).

683