Germaine Richier
Richier Germaine (Žermena Rišj) 1904 09 16Grans (prie Arles’io) 1959 07 31Montpellier, prancūzų skulptorė. II pasaulinio karo metais gyveno Šveicarijoje. 1922–25 mokėsi Dailės mokykloje Montpellier, 1925–29 – É. A. Bourdelle’io studijoje Paryžiuje.
Kūryba
Ankstyvuosiuose kūriniuose (tai tradicinė figūrinė skulptūra – biustai, aktai) ryšku É. A. Bourdelle’io, A. Rodino įtaka. Nuo 1940 pradėjo plėtoti savitą stilių (įtakos turėjo A. Giacometti kūriniai). Kūrė hibridiškas, alegoriškas skulptūras, kuriose jungė žmonių, gyvūnų, augalų ir vabzdžių bruožus; jose perteikė gamtos formų ekspresiją (Rupūžė 1940, Žiogas 1944, Žmogus‑miškas 1945).
Po II pasaulinio karo G. Richier skulptūrose žmogaus figūra dar labiau deformuojama, redukuojama; tai tarsi metamorfozės paveiktos būtybės (Voras, Maldininkas, Šikšnosparnis, visi 1946, Audra 1947–48, Tauromachija 1953, Vanduo 1953–54). Būdinga irimo įspūdį kelianti paviršiaus grubi plastika, kartais naudojamos į tinklą panašios vieliškos struktūros, medžiagą suardantis ažūras. Šie kūriniai ekspresyvūs, nerimastingos nuotaikos. Juose reflektuojama tuometinio žmogaus būsena, perteikiama pokario Europai būdingos egzistencinės abejonės. 1950 G. Richier sukūrė krucifiksą Maloningosios Dievo Motinos bažnyčiai Plateau d’Assy (Aukštutinės Savojos departamentas); dėl netradicinės formos, mirties, irimo akcentavimo sukėlęs grupės tikinčiųjų protestą 1951 buvo pašalintas (grąžintas 1971).
G. Richier. Pamišusi mergelė prie P. Picasso muziejaus Antibesʼe (bronza, 1946; © LATGA / ADAGP, 2020)
Nuo 6 dešimtmečio G. Richier eksperimentavo su spalva. Skulptūras G. Richier pastatydavo prieš M. H. Vieiros da Silvos, H. H. E. Hartungo ir kitų abstrakčius paveikslus, kurie tapdavo kūrinio dalimi (Miestas 1951, Sukutis 1953, Saulė 1956–59).
Sukūrė skulptūrėlių iš švino, jas dažnai auksuodavo arba dekoruodavo spalvotu stiklu; bronzines ir gipsines skulptūras polichromuodavo (Šachmatų lenta 1959). Sukūrė grafikos kūrinių (Autoportretas, Vabzdžiai, abu 1948–49), iliustracijų knygoms (A. Rimbaud Sezonas pragare / Une Saison en Enfer 1951).
G. Richier kūryba turėjo įtakos Césarui, N. de Saint Phalle, Didžiosios Britanijos skulptoriams R. Butleriui, K. Armitage’ui, L. Chadwickui.
Parodos
Dalyvavo pasaulinėje parodoje Paryžiuje (1937), San Paulo (1951; prizas už skulptūrą), Venecijos (1952) bienalėse, tarptautinėje dailės parodoje Documenta Kasselyje (1959, 1964).
1179