Germãnija (lot. Germania), senovėje germanų gyvenamas kraštas. Apėmė teritoriją į rytus nuo Reino ir į šiaurę nuo Dunojaus.
Nuo 2 a. pr. Kr. pabaigos germanų gentys, pirmiausia kimbrai ir teutonai, puldinėjo Romos imperiją. Romėnai iš pradžių jų puolimus sėkmingai atremdavo ir patys užkariaudavo germanų žemių, bet 9 po Kr. pralaimėję Teutoburgo Miško mūšį buvo priversti atsisakyti užkariavimų ir atsitraukti už Reino; germanų ir romėnų valdų siena tapo Reinas ir Dunojus.
Germanija vadintos ir dvi Romos imperijos provincijos, imperatoriaus Domiciano laikais (81–96) įkurtos germanų žemėse, kurios anksčiau priklausė Belgikos provincijai: Aukštutinė Germanija (lotyniškai Germania Superior) ir Žemutinė Germanija (lotyniškai Germania Inferior).
5–6 a. Aukštutinės ir Žemutinės Germanijos provincijas bei germanų žemes už Reino ir Dunojaus nukariavo ir prie Frankų valstybės prijungė frankai.
Aukštutinė Germanija; Žemutinė Germanija; Romos provincijos