germãnų architektūrà ir dail
Bronzos amžiuje germanai statė medinius, dažniausiai stačiakampius gyvenamuosius namus su didžiuliais dvišlaičiais stogais, atremtais į vertikalių stulpų karkasą. Namo konstrukcinės dalys (stulpai, sijos) buvo puošiamos drožinėtu ar tapytu ornamentu. Išliko gotų, vandalų, saksų medžio drožybos (skulptūrėlių), metalo dirbinių (ginklų, diržų sagčių, segių, apeigų indų) su gausia puošyba, ornamentika (žalvarinis vežimas iš Trundholmo, apie 1400–1200 prieš Kristų). Aptikta olų piešinių, vaizduojančių apeigas, dievybes, panteistinius simbolius (Pietų Švedija, Pietų Norvegija, pirmas tūkstantmetis prieš Kristų). Geležies amžiaus dirbiniai (papuošalai, ginklai) inkrustuoti brangakmeniais, spalvotu stiklu, polichromuoti, emaliuoti, taikytos filigrano, granuliavimo technikos. Plėtotas žvėrinis stilius, vyravo sudėtingi fantastiniai, gyvūniniai, augaliniai ornamentai. Pirmaisiais amžiais po Kristaus kurta nedaug. Iš 2 a. išliko memorialinių paminklų ir kulto reikmėms skirtų įvairių metalo, medžio, kaulo, akmens dirbinių, puoštų runų ženklais. 3 a. vakarų germanų gentys (saksai, frankai) suformavo savitą architektūrą ir dailę, rytų germanų gentys (burgundai, vandalai, gotai) susiliejo su Romos imperijos kultūra.
mozaika Classės miestas ir uostas (6 a. pr., Šv. Apolinaro Naujojo bažnyčia Ravennoje)
Šv. Apolinaro Klasiečio bazilika Ravennoje (6 a.)
Germanų menas sparčiai plėtojosi nuo 5 a., Italiją užvaldžius ostgotams. Kultūros centru tapo Ravenna; yra išlikusių germanų kultūros paminklų Romoje, Milane. Statytos bazilikos (Šv. Sabinos, 422–432, Švč. Mergelės Marijos didžioji, 440, abi Romoje, Šv. Apolinaro Naujojo, 490, Šv. Apolinaro Klasiečio, 6 a., abi Ravennoje), apskritimo ir daugiakampio plano baptisterijos (Šv. Jono Laterano Romoje, 432, arijonų Ravennoje, 500), mauzoliejai (Galos Placidijos, 425–450, karaliaus Teodoriko, po 526, abu Ravennoje), kriptos. Naudoti vėlyvosios antikos architektūros elementai – monumentaliomis kolonomis paremtas antamblementas, jonėniškasis orderis; ryšku Bizantijos meno įtaka (Šv. Vitalės bažnyčia Ravennoje, 547).
Bažnyčių interjerai puošti freskomis, mozaikomis, skulptūromis. Puošyboje taikyti vėlyvosios antikos motyvai, vaizduotos Kristaus gyvenimo scenos. Būdinga grubios, sąlygiškos formos, statiškos figūros, dekoratyvumas, pabrėžtas ornamento ritmas (mozaikos Šv. Apolinaro Naujojo, freskos ir mozaikos Šv. Vitalės bažnyčiose Ravennoje). Kurti puošnūs sarkofagai, ornamentuoti durų reljefai.
568 Italiją užvaldžius langobardams suklestėjo amatai, kūrė vietiniai meistrai. Išliko geometriniais ornamentais, paukščių, žvėrių motyvais dekoruotų metalo dirbinių (karaliaus Agilulfo paminklinė lenta, 7 amžius). Freskose, reljefuose peizažo ar architektūros fone vaizduotos figūrinės kompozicijos, figūros sąlygiškos, drabužių drapiruotės dekoratyvios, yra erdvės, figūrų apimties, judesio vaizdavimo užuomazgų (freskų fragmentai Senojoje Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Romoje, 6–7 a., reljefas Švč. Mergelės Marijos apsilankymas Šv. Jono bažnyčioje Cividalėje, 8 a. vidurys). 5–8 a. Šiaurės Ispanijoje vestgotai statė nedideles daugiakampio plano bažnyčias: vidaus erdvė suskaidyta į navas, užsibaigiančias apsidėmis, pastato rytinėje dalyje statyti trys stačiakampio plano priestatai, būdinga atviros galerijos, pasaginės arkos (Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Baños de Cerrato, Palencijos provincija, 7 amžius). Statybai naudoti dideli apdoroti akmens luitai. Pastatų kolonų kapiteliai, bazės, frizai, arkos gausiai puošta (Šv. Petro bažnyčia Zamoroje, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Quintanilla de las Viñase, Burgoso provincija, abi 7 a. pabaiga), vyravo Šv. Rašto temos ir siužetai.
Maksimiliano sostas (medis, dramblio kaulas, 545–553, Arcivescovile muziejus Ravennoje)
Skulptūroje ryšku romanikos bruožai, būdinga primityvios formos, dekoratyvumas. Išliko puošnūs metalo dirbiniai: granatu inkrustuotos bronzinės sagtys, auksuotos, perlais puoštos karūnos. Nuo 5 a. Galijos šiaurės vakaruose įsitvirtinę frankai plėtojo Merovingų, Karolingų meną (Merovingų menas, Karolingų renesansas). Saksų menas patyrė mažiausią Romos kultūros įtaką, plėtota vietinė ir keltų kultūros tradicija. 7–11 a. saksai garsėjo akmens statiniais, knygų miniatiūromis (Knyga iš Duiro 7 a., Evangelija iš Eksternakso 8 a. vidurys), gausiai dekoruotais metalo dirbiniais. Lombardų, vestgotų iliuminacijos pasižymi kruopščiu kaligrafiniu raštu, smulkiu piešiniu, inicialai puošti sudėtingais gyvūnų atvaizdų ir pynių ornamentų deriniais. Germanų genčių menas turėjo didelę įtaką Vakarų Europos vidurinių amžių architektūros ir dailės raidai.
Karaliaus Rekesvinto įžadų karūna (auksas, perlai, brangakmeniai, 7 a. vidurys, Archeologijos muziejus Madride)
Kristaus monograma iš Kellso vienuolyno Airijoje knygos (8 a. pabaiga–9 a. pradžia, Dublino universiteto biblioteka)
L: G. Zarnecki Art of the Medieval World New York 1975.
2648
germanų menas