Gerona (isp.; Cheronà), katalonų k. Girona (Žironà), miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje, į šiaurės rytus nuo Barselonos, netoli Viduržemio jūros; provincijos centras.
Gerona
103 400 gyventojų (2019). Per Geroną eina Barselonos–Perpignano (Prancūzija) geležinkelis. Geronos–Costa Bravos oro uostas (į pietus nuo Geronos). Tekstilės, popieriaus, chemijos, maisto pramonė, mašinų gamyba. Kamštinių ąžuolų auginimo regiono prekybos centras. Turizmas. Geronos universitetas. Kino muziejus.
Architektūra
Išliko arabų pirtys (12–13 a., restauruotos 1924). Katedra (12 a., su romaniniu bokštu ir barokiniais fasadais, 1733), bažnyčios: Šv. Mikalojaus (12 a., rūsiuose yra 4 a. krikščionių kapų liekanos), Šv. Felikso (13–17 a.; Šv. Narcizo antkapis, 14 a., architektas J. de Tournai), vienuolynų ansambliai: Šv. Petro Galigantiečio (11–12 a., dabar Archeologijos muziejus), dominikonų (13–17 a.), Švč. Mergelės Marijos Gailestingosios (15–17 a.), Šv. Juozapo (16 a., dabar Istorijos archyvas), kapucinų (18 a., dabar Miesto istorijos muziejus). Rūmai: Vyskupų (12–18 a., dabar Dailės muziejus), Agullanos (14–17 a.). Gironellos tvirtovė, apjuosta pylimais (14 a.), rotušė (15–20 a.), universiteto pastatai (16 a.).
Istorija
Įtvirtinta iberų gyvenvietė (rasti 4 a. pr. Kr. statytų sienų griuvėsiai). Nuo 2 a. pr. Kr. valdė romėnai. Plito krikščionybė; 4 a. pabaigoje tapo vyskupijos centru.
5 a. užimta vestgotų, 8 a. pradžioje – arabų. 785 atkariauta frankų. Karolio Didžiojo iniciatyva pastatyta katedra. Gerona buvo svarbi per rekonkistos kovas. Tapo grafystės centru. 1051 sujungta su Barselonos grafyste.
Per karus su Prancūzija ne kartą jos užimta; 1809 pasidavė tik po 7 mėnesių apsiausties. Iki 1814 okupuota Prancūzijos. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Geronos pramonė ir prekyba pradėjo sparčiai plėtotis. Per Ispanijos pilietinį karą (1936–39) priklausė respublikonams. 1939 02 užimta F. Franco kariuomenės.
2271