gẽrosios pãslaugos (angl. good offices, pranc. bons offices), tarptautinėje teisėje – valstybių ginčų taikaus sprendimo forma. Trečioji valstybė, tarptautinė organizacija ar jų vadovai siūlo tarptautinio ginčo šalims pradėti derybas, siūlosi perduoti vienai šaliai kitos šalies reikalavimus, suteikti savo teritoriją ar patalpas šalių deryboms. Gerąsias paslaugas vykdanti valstybė ar tarptautinė organizacija derybose nedalyvauja ir neturi įtakos jų rezultatams (tuo gerosios paslaugos skiriasi nuo tarpininkavimo).
Gerosios paslaugos ir tarpininkavimas gali būti sujungti – praktikoje ne visada įmanoma juos atskirti, pvz., Alžyro vaidmuo 1980 Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų ginče dėl įkaitų, kai abi šalys viena su kita nebendravo tiesiogiai. Jam padedant šalys sudarė Alžyro susitarimus, pagal kuriuos 1981 buvo įsteigtas Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų pretenzijų tribunolas Hagoje.
Pagrindiniai gerųjų paslaugų teikimo principai nustatyti 1899 Hagos konvencija dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo, 1907 Hagos konvencija dėl taikaus tarptautinių ginčų palaikymo, kitais regioniniais dokumentais (1948 Amerikos sutartimi dėl taikaus ginčų sprendimo, 1957 Europos konvencija dėl taikaus ginčų sprendimo, 1964 Afrikos vienybės organizacijos Tarpininkavimo, sutaikymo ir arbitražo komisijos protokolu, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 1992 Konvencija dėl sutaikinimo ir arbitražo) ir dvišalėmis bei daugiašalėmis sutartimis, kurios įtvirtina konkrečias sąlygas dėl ginčų sprendimo.