Scholem Gershom (Geršomas Šòlemas), tikr. Gerhard 1897 12 05Berlynas 1982 02 20Jeruzalė, judėjų mistikos tyrinėtojas. Dr. (1922). Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentas (1968). 1911 susidomėjo sionizmo idėjomis, išmoko hebrajų kalbą, pradėjo studijuoti tradicinius žydų tekstus, Talmudą, 1915 – Kabalos tekstus. 1915–19 Berlyno universitete studijavo matematiką, Jenos, Berno, Miuncheno universitetuose – filosofiją, Rytų kalbas (disertacijoje pateikė ankstyviausio turimo kabalistinio teksto Sefer ha‑Bahir vertimą į vokiečių kalbą ir komentarų). 1923 emigravo į Palestiną. 1923–27 dirbo Jeruzalės Nacionalinėje bibliotekoje, surinko daugybę žydų rankraščių, retų knygų. 1925–65 dėstė Jeruzalės Hebrajų universitete (1933–65 profesorius). Padėjo pagrindus akademiniams Kabalos ir mistikos tyrinėjimams. Jo moksliniai aiškinimai pagrįsti filologiniais, bibliografiniais ir kitais tekstų techniniais tyrinėjimais, filosofine analize, plačiomis enciklopedinėmis žiniomis. Kritiškai vertino 19 a. judaikos studijose vyravusį pozityvizmą, neokantizmą (H. Cohenas), mistinį egzistencializmą (M. Buberis). G. Scholemas analitinėmis, istoriniais faktais pagrįstomis šaltinių studijomis atskleidė misticizmo ir Kabalos vietą žydų kultūros istorijoje. Pagrindiniai veikalai (juos rašė anglų, vokiečių, hebrajų kalbomis): Kabalos bibliografija (Bibliographia Kabbalistica 1927), Kabalos rankraščiai (1930), Kabalos knygų istorijos metmenys (1931), Pagrindinės žydų mistikos kryptys (Major Trends in Jewish Mysticism 1941 21965, liet. pavadinimu Žydų mistika ir jos pagrindinės srovės 2009), Šabtai Zvi ir šabtajizmo judėjimas (2 t. 1957), Žydų gnosticizmas, Merkaba mistika ir Talmudo tradicija (Jewish Gnosticism, Merkabah Mysticism and Talmudic Tradition 1960), Kabalos ištakos ir pradžia (Ursprung und Anfänge der Kabbala 1962), Mesijo idėja judaizme (The Messianic Idea in Judaism 1971). Esė, kalbų, pranešimų rinkinyje Apie Kabalą ir jos simboliką (On the Kabbalah and its Symbolism 1965) pateikiama svarstymų apie religiją, religijos fenomenologijos ir Kabalos studijų sąsajas.
565