Gervėčiai

Gervčiai (bltr., rus. Гервяты, Gerviaty), miestelis Baltarusijoje, Gardino srities Astravo rajone, Aluošios (baltarusiškai Loša; Ašmenos kairysis intakas) dešiniajame krante; apie 70 km į rytus nuo Vilniaus. Apylinkės centras. Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1903). 611 gyventojų (2019).

Istorija

Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčia

Pasak Motiejaus Strijkovskio, Gervėčiai įkurti 1271. Pirmąkart minimi 1511 (ši įkūrimo data laikoma tikrąja), kai Jonas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo sūnus, Gervėčių dvarą užrašė Vilniaus vyskupams kaip stalo dvarą. 1526–36 pastatydinta pirmoji bažnyčia. 18 a. prie bažnyčios veikė pradžios mokykla. 1797 Rusijos valdžia (nuo 1795 Gervėčiai priklausė Rusijos imperijai) dvarą konfiskavo ir padovanojo grafui M. Choiseuliui-Gouffier; šis dvarą 1801 pardavė Vilniaus pakamariui M. Domeikai. 1921–39 Gervėčius valdė Lenkija, 1939 jie priskirti Baltarusijos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1942 04–44 nacių Vokietijos okupacinė administracija Gervėčius buvo priskyrusi Lietuvos generalinei sričiai.

Lietuviai

Iki 19 a. vidurio Gervėčiai buvo lietuvių etnografiniame plote. Gervėčių lietuvių tautinis atbudimas sietinas su vargonininko J. Petrausko šeimos, t. p. klebono A. Jakavonio lietuvybės žadinimo veikla. 1921–28 Gervėčių lietuviai kovojo su Lenkijos administracija dėl lietuviškų pamaldų bažnyčioje (1921 ir 1927 suimtas bei kalintas, vėliau iškeltas į kitą parapiją klebonas A. Jakavonis; nuo 1927 lietuviškos pamaldos vyko kartą per mėnesį). 1921–24 Gervėčiuose veikė lietuvių mokykla (nuo 1922 globojo Ryto draugija). Veikė Blaivybės, Lietuvių ūkio, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyriai. Lietuvių mokyklos, vėliau skaityklos, iki 1936 veikė Gervėčių apylinkės kaimuose – Galčiūnuose, Gėliūnuose, Giriose, Miciūnuose, Mockose, Petrikuose, Rimdžiūnuose; lenkų valdžios uždarytos. Prie mokyklų buvo įsteigti vakariniai kursai suaugusiesiems, skaityklos, skaitytos paskaitos, rengti vaidinimai.

lietuviai per atlaidus Gervėčiuose

1942–44 Gervėčių apylinkėse buvo atkurtos kai kurios lietuvių mokyklos, Gervėčiuose įkurta progimnazija. Nuo 1956–57 lietuvių kalba leista mokyti pradinėse klasėse; vyresniesiems lietuvių kalba dėstyta tik kaip mokomasis dalykas. 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje Gervėčiuose įkurta lietuvių vidurinė mokykla. Gervėčių lietuvių šnekta (tirta 1951, 1970) priklauso vilniškių tarmei. 1996 apie 1/3 Gervėčių gyventojų buvo lietuviai.

2706