gerviniai
gérviniai (Gruidae), gervinių paukščių (Gruiformes) būrio šeima. 15 rūšių. Gerviniai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką. Masė 1–15 kilogramų. Ilgas kaklas, ilgos kojos, snapas ilgas, aštrus, tiesus. Užpakalinis pirštas trumpas. Gerai skraido, vaikšto, bėgioja. Gyvena pelkėtose vietose, rečiau stepėse. Minta įvairiais bestuburiais, smulkiais stuburiniais, augalais. Monogamai. Poros pastovios. Tuoktuvės primena šokius. Lizdą krauna ant žemės, dėtyje 1–2 margi kiaušiniai. Peri dažniausiai patelė apie 1 mėnesį. Jaunikliai apaugę pūkais, greitai palieka lizdą. Lytiškai subręsta 2–3 metų. Nykstantys, dauguma rūšių saugomos. Kanados miškuose peri, Teksase žiemoja amerikinė gervė (Grus americana). Balta, tik galva ir sparnų galai juodi. Sibire gyvena sibirinė gervė, arba baltoji gervė (Grus leucogeranus), Centrinės Azijos plokštikalnėse – juodakaklė gervė (Grus nigricollis). Didžiausia japoninė gervė (Grus japonensis; masė 10–15 kg).
japoninių gervių tuoktuvės
amerikinė gervė
sibirinės gervės skrydis
juodakaklė gervė ilsisi
Lietuvoje
Eurazijoje (ir Lietuvoje) gyvena pilkoji gervė, arba gervė (Grus grus). Kūno ilgis apie 120 cm, masė 4–7 kilogramų. Šviesiai pilka, kakta, snapo pamatas, pagurklis ir sparnų galai juodi. Ant pečių auga lenktos, garbanotos plunksnos. Pakaušyje raudona plika oda. Jaunikliai šviesiai pilki. Gyvena klampiose, apaugusiose pelkėse. Išskrenda spalio mėnesį, sugrįžta kovo pabaigoje. 2019 pilkoji gervė išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos. Šiuo metu paplitusi visame krašte, kasmet peri 5 000–10 500 porų.
pilkosios gervės
pilkosios gervės lizdas su kiaušiniais (balandžio pabaiga)
pilkoji gervė su jaunikliu lizde (gegužė)
pilkosios gervės prieš išskrisdamos į pietus būriuojasi raiste
pilkosios gervės
pilkoji gervė
3102
-gervė