Gèrzos kultūrà, eneolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 3500–3100 pr. Kr. dabartiniame Egipte. Pavadinta Gerzos kapinyno (Žemutinis Egiptas) vardu. Susiklostė po Amros kultūros. Žmonės gyveno didelėse (apie 2 km2 dydžio) gyvenvietėse, statėsi stačiakampius 7,5 × 5,5 m dydžio pastatus. Vertėsi žemdirbyste (ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje pradėjo naudoti arklą, aptikta drėkinimo įrenginių liekanų) ir gyvulininkyste, amatais. Naudojo akmeninius, titnaginius ir varinius dirbinius (rasta daug durklų), mokėjo pasigaminti gipso ir fajanso. Keramika dažyta raudonai arba tamsiai geltona su raudonai tapytais žmonių, gyvulių ir valčių piešiniais, gamtos vaizdais. Rasta molinių ir akmeninių moterų figūrėlių.
Gerzos kultūros gyventojai mirusiuosius laidojo kapinynuose su gausiomis įkapėmis (indais, titnago ir vario dirbiniais); aptikta gentinės diduomenės kapų. Jie buvo įrengti panašiai kaip gyvenamieji kambariai (su buities reikmenimis); rasta ritualinių reikmenų: amuletų, figūrėlių, daiktų, puoštų gyvūnų (liūtų, jaučių, galvijų, hipopotamų, sakalų) atvaizdais. Žmonės prekiavo su dabartinės Pietvakarių ir Vakarų Azijos šalimis. Šios kultūros vėlyvuoju laikotarpiu Aukštutiniame ir Žemutiniame Egipte susiklostė du dideli gentiniai junginiai, apie 3000 pr. Kr. susikūrė Egipto valstybė.