gesinamosios medžiagos

gesnamosios mẽdžiagos, tam tikrų fizikinių ir cheminių savybių mažai kenksmingos žmogui, patvarios, patogios transportuoti medžiagos, naudojamos gaisrui gesinti. Tiekiamos į degimo zoną ataušinti ar praskiesti degančioms medžiagoms arba degančiai zonai atskirti nuo nedegančios, t. p. izoliuoti degimą palaikančioms ir jį skatinančioms medžiagoms (deguonis, uždegimo šaltinis). Būna skystosios, biriosios ir dujinės. Iš skystųjų gesinamųjų medžiagų daugiausia naudojamas vanduo (į degimo zoną liejamas, purškiamas arba leidžiami jo garai) ir gesinamosios putos. Vanduo gerai aušina degimo zoną, daug šilumos suima virsdamas garais (jais degantis paviršius izoliuojamas nuo oro deguonies). Tai mažina degimo temperatūrą, slopina degimo procesą, kol liepsna užgęsta. Gesinant medžiagas, kurias nelabai vilgo vanduo, dedama dar vilgiklių, sulfanolių, putokšlių. Vandeniu negesinami elektros įrenginiai (dėl laidumo elektrai), dokumentai, meno ar kitokios vertybės, t. p. medžiagos (magnis, titanas), kurioms degant temperatūra pakyla aukščiau vandens skilimo temperatūros ir tos (kalcio karbidas, kalis, natris), kurios reaguodamos su vandeniu išskiria degiąsias dujas.

gesinimas gesinamosiomis putomis

Beveik visos degiosios medžiagos efektyviai gesinamos gesinamosiomis putomis (dispersinės sistemos iš dujų burbuliukų, atskirtų plona skysčio plėvele). Būna cheminės (susidaro cheminių putų gesintuvuose šarminių metalų karbonatams ar hidrokarbonatams reaguojant su sieros rūgštimi ir putokšliu) ir mechaninės (gaunamos iš 90 % oro, 9,6–9,8 % vandens ir 0,2–0,4 % putokšlio specialiuosiuose putų generatoriuose). Cheminės putos yra kenksmingos ir daugelyje šalių uždraustos, mechaninėmis putomis gesinami daugiausia naftos produktai. Jos yra mažo (100–200 kg/m³) tankio, dėl to gerai padengia degantį paviršių ir neleidžia į degimo zoną patekti deguoniui, degiosioms dujoms ir garams, iš dalies aušina degančias medžiagas ir skysčius, kurie nesijungia ir nesimaišo su vandeniu.

Gesinamosios (nedegiosios) dujos (anglies dioksidas, vandens garai, azotas, helis, argonas, aušalas) į degimo zoną tiekiamos gesintuvais, švirkštais arba vamzdynais. Tiekti pradedama suveikus automatinei gaisro gesinimo dujomis sistemai. Susimaišiusios su degiuoju mišiniu jos mažina mišinio koncentraciją kartu lėtindamos degimą, t. p. mažina liepsnos temperatūrą, kol ugnis ima blėsti ir užgęsta. Degimui sustabdyti pakanka, kad anglies dioksido koncentracija ore būtų 30 %, azoto – 3–6,7 %. Dujos naudojamos (nenaudotinos patalpose, kur yra žmonių) stabdant veikiančios elektros įrangos, naftos produktų, elektroninės aparatūros, meno dirbinių degimą. Azotu gesinama nedidelėse patalpose degantys skysčiai ir dujos. Anglies dioksidu negesinami šarminiai ir šarminių žemių metalai, nes jie šias dujas redukuoja iki anglies monoksido, o reakcijos metu išsiskyręs deguonis aktyvina degimą. Pluoštinių ir kitų medžiagų, elektros įrenginių nedideli degimo židiniai gesinami halogenintais angliavandeniliais – nedegiosiomis dujomis arba lengvai garuojančiais skysčiais, kurie stabdo degimą reaguodami su tarpiniais degimo produktais. Jų koncentracija ore turi būti 3–6,7 %. Šios medžiagos (tetrafluordibrommetanas C₂F₄Br₂, trifluorbrommetanas CF₃Br) ypač veiksmingos gesinant uždarose patalpose, tačiau jos ardo ozono sluoksnį ir nenaudojamos.

Biriosiomis medžiagomis (smėliu, juodžemiu, gesinamaisiais milteliais) degiosios medžiagos izoliuojamos nuo degimo zonos arba degančios – nuo oro. Į gaisravietę kastuvu beriamas smėlis mechaniškai slopina liepsną arba izoliuoja smilkstantį paviršių nuo uždegimo šaltinio. Gesinamieji milteliai (susmulkintos mineralinės druskos su priedais, kad jos nesukristų, nesudrėktų) tinka gesinti metalams, jų organiniams junginiams ir kitoms medžiagoms, kurių negalima užgesinti vandeniu ar kitomis gesinamosiomis medžiagomis. Į degimo zoną milteliai purškiami gesintuvais arba švirkštais. Susidaręs debesis atskiria liepsnos šaltinį nuo degiojo mišinio, kuris sumažėjus koncentracijai pradeda blėsti. Milteliai silpnai aušina, dėl to jie paprastai naudojami su kitomis gesinimo priemonėmis. Nedidelis gaisro židinys gesinamas asbestu, veltiniu arba specialiais ir tam pritaikytais audiniais ir gaminiais. Jais gesinama izoliuojant degimo zonas nuo deguonies.

miškų gaisrų gesinimas gesinamaisiais milteliais

949

716