gestãpas (vok. Gestapo < Ge(heime) Sta(ats)po(lizei) – slaptoji valstybės policija), 1933–45 nacių Vokietijos politinė policija.
Organizuotas pagal Prūsijos slaptosios policijos pavyzdį. 1939–45 buvo Vyriausiosios reicho saugumo valdybos (RSHA) dalis (4‑asis departamentas). Gestape dirbo apie 40 000 žmonių. Vadai: 1933–34 Rudolfas Dielsas, 1934–39 – R. Heydrichas, 1939–45 – H. Mülleris. Gestapas buvo atsakingas už Trečiojo Reicho vidaus saugumą. Nuo 1936 turėjo ypatingus įgaliojimus. Suimdavo valstybės priešus ir siųsdavo į koncentracijos stovyklas. Gestapo suimtas asmuo oficialiai atsidurdavo už įstatymo ribų. Faktiškai gestapas buvo rasinės ideologijos ir genocido politikos įrankis. Niurnbergo karinio tribunolo (Niurnbergo procesas) 1946 paskelbtas nusikalstama organizacija.
Gestapas Lietuvoje
Dar iki 1940 sovietinės okupacijos gestapas rinko žvalgybos duomenis, verbavo nacionalsocialistinei ideologijai palankius asmenis, ruošė sąlygas nacių Vokietijos okupacijai. Panašią veiklą Lietuvoje jis vykdė ir 1940–41 SSRS okupacijos laikotarpiu, be to, stengėsi įsiskverbti į Vokietijoje tuomet veikusį Lietuvių aktyvistų frontą ir antisovietines pogrindžio organizacijas Lietuvoje.
1941 06 22 prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, gestapo pareigūnai į Lietuvą atvyko su pirmaisiais kariniais daliniais ir operatyviniais būriais (vokiškai Einsatzkommandos; skirti žydams, t. p. nacių priešams šaudyti), provokavo ir rengė žydų bei kitų tautybių asmenų žudynes (Holokaustas). Lietuvos generalinėje srityje veikianti politinės policijos tarnyba priklausė vokiečių saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado įstaigai Kaune ir sudarė 4‑ąją valdybą; jai vadovavo A. Mülleris, vėliau – H. Schmitzas. Gestapo tarnybos skyriai t. p. veikė vokiečių saugumo ir saugumo tarnybos vado Lietuvai įstaigos skyriuje Vilniuje (vadas R. Neugebaueris), Šiauliuose, Panevėžyje, Kretingoje ir Marijampolėje.
1941–44 politinės policijos tarnyba buvo svarbiausias nacių prievartos, represijų ir teroro prieš Lietuvos gyventojus įrankis. Šios tarnybos pareigūnai sekė beveik visas visuomeninio gyvenimo sritis, darė kratas, suiminėjo, tardė ir žudė suimtus Lietuvos bei kitų šalių gyventojus, persekiojo ir žudė žydus bei juos gelbėjančius žmones. Gestapas kontroliavo kalėjimus, koncentracijos ir priverčiamojo darbo stovyklas, getuose (getas) izoliuotus žydus, svetimšalius darbininkus, t. p. spaudą ir Katalikų Bažnyčią, kovojo su antinaciniu pogrindžiu ir sovietiniais partizanais.
2066