gètai (gr. getai; lot. getae), trakų šiaurinės gentys. Artimi dakams. Gyveno tarp Dunojaus ir Balkanų, dabartinėje Bulgarijoje, vėliau Dunojaus žemupio regione ir Rusijos pietuose.
5 a. pr. Kr. pirmąkart paminėti Herodoto. 342 pr. Kr. getų karaliaus duktė tapo Makedonijos karaliaus Pilypo II žmona. 335 pr. Kr. getus sumušė ir jų sostinę sudegino Pilypo II sūnus Aleksandras Makedonietis.
Nuo 3 a. pr. Kr. pabaigos getus puldinėjo bastarnai. Jų žemes prie Dunojaus 46 po Kr. užėmė Romos imperatoriaus Augusto kariuomenė. Žinių apie getus neliko, kai 1 a. pabaigoje Juodosios jūros šiaurės pakrantę užvaldė sarmatų gentys.