gèzai (ol. geuzen < pranc. gueux – elgetos), flamandų ginkluoti partizanai, per Nyderlandų nepriklausomybės karą (1568–1648) kovoję su Ispanijos valdžia. Dauguma gezų buvo smulkieji bajorai protestantai, pabėgę nuo generalgubernatoriaus hercogo Albos persekiojimų. Daugiausia gezų buvo Olandijos ir Zelandijos provincijose. Jie slapstėsi miškuose (miškų gezai) arba išplaukdavo į jūrą (jūrų gezai). Vadai buvo diduomenės atstovai. Kilus karui gezai buvo pagrindinė sukilėlių karinė jėga. Jie puldinėjo Ispanijos laivus ir Nyderlandų pakrantės miestus, iškilo grėsmė Ispanijos susisiekimui su Nyderlandais. 1572 gezams užėmus Zelandijos Briellės uostą sukilimas išsiplėtė. Kai 1576 prieš Ispaniją sukilo ir kitos provincijos, svarbesne jėga tapo suformuota reguliari kariuomenė.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |