Saedi Gholamhosein (Gholāmhosein Sā‘edī, Golamhoseinas Sãedi), slap. Gowhar Morad 1928 01 05Tebriz 1985 11 23Paryžius, Irano rašytojas. 1961 baigė mediciną Tebrizo universitete, 1968 – psichiatriją Teherano universitete. 1963–68 gydytojas rezidentas Teherano Ruzbeh psichiatrijos ligoninėje. Bendradarbiavo įvairiuose literatūros žurnaluose, kovojo prieš cenzūrą (itin sustiprėjusią 1966). Buvo vienas Irano rašytojų sąjungos steigėjų (1968). 1973–74 redagavo ketvirtinį literatūros žurnalą Alefba (uždarytas). Metus kalintas (kaltinimai nebuvo pateikti) ir kankintas Evino kalėjime Teherane. Po Irano Islamo Respublikos įsteigimo (1979 02 05) dalyvavo kairiosios opozicinės organizacijos Nacionalinis demokratinis frontas veikloje (Revoliucijos sargybinių taryba sunaikino visas kairiąsias organizacijas). 1982 G. Saedi emigravo į Prancūziją. Įsteigė Irano rašytojų sąjungą tremtyje, atkūrė žurnalo Alefba leidimą.
Parašė romanus Patranka (1968 21999, filmas 1978, režisierius D. Mehrdžui), Nepažįstamasis mieste (parašyta 1975, išleista 1990), Besišaipantis totorius (parašyta 1976, išleista 1994), novelių (rinkiniai Rėjaus miesto namai 1955, Dandil 1966, Svetimi vargai 1967, Kapas ir lopšys 1972), jose įtaigiai perteikė įvairių sluoksnių Irano žmonių kasdienybę. Novelių rinkinyje Prašmatnus vakarėlis (1960) vaizdavo inteligentų ir tarnautojų gyvenimo realybę, baimes, nusivylimus, ryšku humoro ir tragedijos sampyna. Novelių rinkinyje Bajalo gedėtojai (1964) remiamasi alegorija, gausu sukrečiančių kaimo žmonių skurdo vaizdų, būdinga ligų, bado temos; pagal novelę Karvė vėliau parašė kino scenarijų režisieriaus D. Mehrdžui filmui, 1968 davusiam pradžią Irano Naujosios bangos kinui. Novelių rinkinyje Baimė ir drebulys (1968) atskleidžiama vargingas Pietų Irano žvejų gyvenimas; pasakojimas rutuliojamas realistinėje ir kartu magiškoje aplinkoje. G. Saedi sukūrė psichologinių, satyrinių dramų (daugelis jų pastatyta). Jose vaizdavo žmones absurdiškose, beviltiškose situacijose, bejėgius prieš lemtį, Irano politinius įvykius (rinkinys Penkios pjesės apie Konstitucinę revoliuciją 1966). Dramos kūriniams būdinga modernizmo poetiniai bruožai, dažniausiai neaiški riba tarp realybės ir siurrealybės, jie davė pradžią Irano teatro atsinaujinimui. G. Saedi grožinei kūrybai būdinga sapno ir realybės, tikrovės ir iliuzijos sampyna, ironija, groteskas, juodasis humoras, yra maginio realizmo užuomazgų. Jo knygose apie 1965–68 keliones po Persijos įlanką, Irano šiaurę gausu žinių apie liaudies tikėjimus, etnografiją (Vėtrų apsupti 1966). G. Saedi dar parašė kino scenarijų, eilėraščių, kūrinių vaikams.
2774