Gian Carlo Menotti
Menotti Gian Carlo (Džanas Karlas Menòtis) 1911 07 07Cadegliano (Lombardija) 2007 02 01Monte Carlo, Jungtinių Amerikos Valstijų kompozitorius. Italas. Muzikos mokėsi iš motinos. Būdamas 11 metų sukūrė operą Pjero mirtis (The Death of Pierrot). 1923–27 studijavo G. Verdi konservatorijoje Milane. Nuo 1928 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1928–33 Curtis muzikos institulte Filadelfijoje studijavo kompoziciją, 1933–55 dėstė jame. Išgarsėjo po vienaveiksmės opera buffa Amelija eina į puotą (Amelia Goes to the Ball 1936) premjeros 1937 Filadelfijoje (1938 pastatyta Metropolitan Opera Niujorke). 1958 Spoleto surengė pirmąjį Dviejų pasaulių festivalį, iki 1967 buvo jo meno vadovas. Nuo 1993 Romos operos direktorius. Parašė libretą S. Barberio operai Vanesa (1957).
Kūriniai
Sukūrė operų (ir jų libretus), tarp jų – Senmergė ir vagis (The Old Maid and the Thief 1939), Salos dievas (The Island God 1942), Mediumas (The Medium 1946, Lietuvoje pastatyta 1990), Telefonas (The Telephone 1947, Lietuvoje pavadinimu Meilė trise / Telefonas, pastatyta 1990), Konsulas (The Consul 1950, Pulitzerio muzikos premija, 1950), Amahl ir naktiniai svečiai (Amahl and the Night Visitors 1951; pirmoji televizijos opera), Blykerio gatvės šventoji (The Saint of Bleecker Street 1954, Pulitzerio muzikos premija, 1955), Paskutinis barbaras (The Last Savage 1963), Svarbiausias žmogus (The Most Important Man 1971), Pamišėlė (La loca 1979), Goya (1986), Vestuvės (The Wedding 1988), operų vaikams, tarp jų – Martino apgaulė (Martin’s Lie 1964), Gelbėkite, globuliečiai! (Help, Help, the Globolinks! 1968, Lietuvoje pastatyta 1986), Kiaušinis (The Egg 1976), Čigono teismas (The Trial of the Gypsy 1978), Čipas ir jo šuo (Chip and His Dog 1979), Berniukas, kuris augo labai greitai (The Boy Who Grew Too Fast 1982), baletų, tarp jų – Sebastijonas (Sebastian 1944), Klajonės labirinte (Errand into the Maze 1947), Vienaragis, Gorgona ir Mantikoras (The Unicorn, the Gorgon and the Manticore 1956), kantatų, tarp jų – Brindizio vyskupo mirtis (The Death of Bishop of Brindisi 1963), Peizažai ir prisiminimai (Landscapes and Rememberances 1976), Už Orfėjo mirtį (For the Death of Orpheus 1990), simfoninę poemą Apokalipsė (Apocalypse 1951), simfoniją Mėlynasis žuvininkas (The Halcyon 1976), instrumentinių koncertų (fortepijonui, 1945, smuikui ir orkestrui, 1952, kontrabosui ir orkestrui, 1983), fantaziją smuikui ir orkestrui (1976), kamerinių instrumentinių kūrinių, dainų.
Kūryba eklektiška; operos melodingos, turi verizmo bruožų.
Apdovanojimai
Pulitzerio muzikos premija (1950, 1955), Kennedy centro apdovanojimas (1984).
L: R. Tricoire G. C. Menotti. L’homme et son oeuvre Paris 1966; I. Grieb The Operas of G. C. Menotti 1937–1972. A Selective Bibliography New York 1974; J. Gruen Menotti: A Biography New York 1978; J. Ardoin The Stages of Menotti Garden City, N. Y. 1985.
660