Gibbso energija

Gibbso energija (Gbso enegija), būdingoji sistemos funkcija, kurią su sistemos energija E, slėgiu p, tūriu V, termodinamine temperatūra T ir entropija S sieja lygybė G = E + pV – TS. Gibbso energija, išreikšta temperatūra T ir slėgiu p, vadinama izoterminiu izobariniu potencialu. Kai T ir p pastovūs, sistemoje vyksta nepusiausvirasis vyksmas, Gibbso energija mažėja ir pasiekus pusiausvyrą yra mažiausia. Daugelis cheminių reakcijų vyksta, kai T ir p pastovūs, todėl Gibbso energijos minimumo sąlyga naudojama pusiausvirųjų reakcijų charakteristikoms apskaičiuoti. Daugiasandės sistemos iš α sandų Gibbso energija gali būti išreikšta lygybe $G=\sum _{i=1}^{\alpha }{n}_i$µ_ι; čia n_i – sando i molių skaičius, µ_i – sando i cheminis potencialas, priklausantis ne tik nuo T ir p, bet ir nuo sandų koncentracijos. Gibbso energiją, kaip vieną būdingųjų funkcijų, 1876 pradėjo vartoti J. W. Gibbsas.

2469

2415