Gibbso energija (Gbso enegija), būdingoji sistemos funkcija, kurią su sistemos energija E, slėgiu p, tūriu V, termodinamine temperatūra T ir entropija S sieja lygybė G = E + pV – TS. Gibbso energija, išreikšta temperatūra T ir slėgiu p, vadinama izoterminiu izobariniu potencialu. Kai T ir p pastovūs, sistemoje vyksta nepusiausvirasis vyksmas, Gibbso energija mažėja ir pasiekus pusiausvyrą yra mažiausia. Daugelis cheminių reakcijų vyksta, kai T ir p pastovūs, todėl Gibbso energijos minimumo sąlyga naudojama pusiausvirųjų reakcijų charakteristikoms apskaičiuoti. Daugiasandės sistemos iš α sandų Gibbso energija gali būti išreikšta lygybe µι; čia ni – sando i molių skaičius, µi – sando i cheminis potencialas, priklausantis ne tik nuo T ir p, bet ir nuo sandų koncentracijos. Gibbso energiją, kaip vieną būdingųjų funkcijų, 1876 pradėjo vartoti J. W. Gibbsas.
2469
2415
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.