gibòniniai (Hylobatidae), primatų (Primates) būrio žinduolių šeima. 1 gentis, 11 rūšių. Paplitę Indokinijos ir Malajų salyno atogrąžų miškuose iki 2000 m virš jūros lygio. Maži ir vidutinio dydžio, kūno ilgis 42–64 cm, masė 4–12,7 kilogramo. Kūnas apaugęs plaukais, veidas, delnai ir pėdos pliki. Kai kurių rūšių patinų ir patelių spalva skiriasi. Priekinės galūnės ilgesnės už užpakalines ir už kūną (beveik 2 kartus). Uodega rudimentinė. Balsas melodingas, skardus, gerai girdimas, jį stiprina pasmakrėje esantis oro maišas. Giboniniai gyvena medžiuose šeimomis, aktyvūs dieną. Labai vikrūs medžių lajoje, už šakų kabinasi tik priekinėmis galūnėmis (brachiacija), įsisiūbavę nuskrieja 10–15 metrų. Žeme nerangiai vaikšto 2 užpakalinėmis galūnėmis, pusiausvyrą palaiko priekinėmis galūnėmis.
baltarankiai gibonai
Giboniniai minta lapais, ūgliais, vaisiais, vabzdžiais, paukščių kiaušiniais, jaunikliais. Dėl maisto nesipeša, kartais jo parūpina seniems, sužeistiems šeimos nariams. Nėštumas 210 dienų. Kas 2–3 m. veda 1 pliką jauniklį, kuris globojamas 2 m., subręsta 7–10 metų. Didžiausias siamangas; nykstančios rūšys – baltarankis gibonas (Hylobates lar), juodasis gibonas (Hylobates concolor), sidabrinis gibonas (Hylobates moloch).
sidabrinis gibonas
juodasis gibonas
baltarankis gibonas
2005