Gibraltãras (Gibraltar), Didžiosios Britanijos valda Pirėnų pusiasalio pietuose, prie Gibraltaro sąsiaurio Algeciraso įlankos. Nuo Ispanijos (La Linea de la Concepcióno miesto) Gibraltarą skiria 500 m pločio neutrali zona.
Gibraltaro vėliava
Plotas 6,5 km2 (be vandenų). 32 688 gyventojai (2022). Administracinis centras – Gibraltaras. Oficiali kalba – anglų. Gyvena ispanai, italai, anglai, portugalai, maltiečiai. 72,1 % Gibraltaro gyventojų – katalikai, 7,7 % – anglikonai, 3,8 % – kiti krikščionys (2012); yra musulmonų, judėjų, hinduistų. Gyventojų vidutinis tankis 5029 žm./km2 (2022).
Teritorija apima uolėtą 426 m aukščio kyšulį (vienas antikinių Heraklio stulpų) ir 900 m pločio smėlio neriją, jungiančią Gibraltarą su Pirėnų pusiasaliu. Piečiausias Gibraltaro taškas vadinamas Europos kyšuliu. Rytinė pakrantė stati, daug skardžių. Karstas; apie 150 urvų (tarp jų – Šv. Mykolo). Yra požeminių ežerų. Trūksta gėlo vandens, todėl vartojimui renkamas lietaus vanduo.
Klimatas mediteraninis (švelnios žiemos ir šiltos vasaros). Sausio mėnesio temperatūra 13–18 °C, liepos – 13–29 °C. Kritulių iškrinta 800 mm per metus (daugiausia rudenį ir žiemą). Auga pušys, alavijai, kaktusai, kapariai, smidrai. Veisiasi karveliai, slankos; Gibraltaras vienintelė vieta Europoje, kur veisiasi beždžionės (magotai).
Ūkis
Gibraltaro panorama; kairėje – Algeciraso įlanka, tolumoje priekyje – Ispanijos miestas La Línea
BVP sudaro 2,04 mlrd. JAV dolerių, jo dalis 1 gyventojui – 61 700 JAV dolerių (2014). 98,2 % dirbančiųjų dirba paslaugų ir administravimo sektoriuje, 1,8 % – pramonės sektoriuje. Ūkio svarbiausios šakos – laivų remontas, prekyba, neapmokestinamoji bankininkystė, azartinių lošimų organizavimas. Yra mažų maisto (kavos perdirbimo, alaus, žuvų ir vaisių konservų, tabako) pramonės įmonių. 2020 Gibraltare buvo įregistruoti 25 jūrų laivai. Reeksportuojami naftos ir maisto produktai. Turizmas (2018 Gibraltarą aplankė 11,01 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo apie 380 mln. JAV dolerių); apie 90 % turistų atvyksta iš Ispanijos. Labiausiai turistų lankoma Maurų pilies griuvėsiai, Gibraltaro muziejus, Priesaikos bokštas (pastatytas 14 a.), miesto gynybinė siena (pastatyta 1779–82), pajūrio paplūdimiai. Prekybos svarbiausi partneriai – Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. 2018 Lietuva į Gibraltarą eksportavo prekių už 16,90 mln. eurų, importavo iš Gibraltaro už 0,11 mln. eurų. Gibraltaras – karinio laivyno ir aviacijos bazė; NATO požeminis štabas. Piniginis vienetas – Gibraltaro svaras.
Istorija
Graikų vadintas Kalpe. Buvo prie Heraklio stulpų, kurių vienas – Gibraltaro pusiasalio kalnas, antrasis – kitoje sąsiaurio pusėje, Avilos uola. Nuo 2 a. pr. Kr. romėnų gyvenvietė Kolonija Julija Kalpė. Gibraltaro pavadinimas – nuo arabiško Džabal al Tariko (Tariko kalnas), atsiradęs, kai 711 arabų vadas Tarikas ibn Zijadas čia pradėjo statyti tvirtovę (užbaigta 742). 1462 Gibraltaras atiteko Kastilijai, 1502 – Ispanijai. 1704 užimtas anglų; pagal 1713 Utrechto taikos sutartį galutinai atiteko jiems. Ispanija nesėkmingai bandė atgauti Gibraltarą per 1727 ir 1779–83 karus.
Gibraltaro vakarinė pakrantė
Per I ir II pasaulinius karus buvo laivyno bazė; Gibraltaro įtvirtinimai sustiprinti. 1940–41 bombarduotas, bet didesnių sugriovimų nebuvo. Gibraltaro grąžinimo klausimas Ispanijos keltas per 1919 Versalio taikos konferenciją ir 1940–42. Per 1967 ir 2002 neoficialius plebiscitus apie 99 % juose dalyvavusių Gibraltaro gyventojų balsavo už kolonijos statuso išsaugojimą; nuo 1987 jie tapo visateisiais Didžiosios Britanijos piliečiais. 1969–85 Ispanija buvo uždariusi sieną su Gibraltaru. 1987 pasirašytas Didžiosios Britanijos–Ispanijos susitarimas dėl bendro naudojimosi Gibraltaro oro uostu, šį susitarimą Gibraltaras atmetė.
Gibraltaras