Giedraičia, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų giminė. Kunigaikščiai. Kilę iš 13–14 a. sritinių Giedraičių ir jų apylinkių kunigaikščių; vienas valdų centrų – Videniškiai. Katalikai, nuo 19 a. buvo ir stačiatikių, nuo 20 a. – protestantų. Save kildino iš Lietuvos metraštyje minimo legendinio kunigaikščio Giedriaus, tariamo Narimanto brolio. Manoma, kad anksti pripažino Mindaugo ir kitų Lietuvos žemės vyresniųjų kunigaikščių valdžią ir dėl to išlaikė titulą bei valdas ar jų dalį. LDK kariuomenės 1528 sąraše yra 80 kunigaikščių Giedraičių. 15 a. šeši kunigaikščiai Giedraičiai studijavo Krokuvos universitete, kai kurie Karaliaučiaus universitete, t. p. Vokietijos universitetuose. Mykolas Giedraitis (apie 1425–1485) buvo vienuolis; 2018 paskelbtas palaimintuoju.
Giedraičių herbas Hipocentauras (lenk. Hippocentaurus)
Baltramiejaus Vaitkevičiaus Giedraičio, 15 a. pabaigoje pradėjusio giminės Videniškių šaką, sūnus Matas (Motiejus) Giedraitis (tarp 1480–90–1563) buvo LDK valstybės veikėjas, diplomatas. Šio sūnus Kasparas (apie 1535–apie 1602) nuo 1550 studijavo Karaliaučiaus universitete. Kaip Kauno apskrities bajorų atstovas pasirašė Liublino unijos (1569) aktą. Iš Kasparo palikuonių kilęs Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1757–1838). 16 a. antroje pusėje–17 a. pradžioje ypač pasižymėjo Kasparo broliai Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos veikėjas Merkelis Giedraitis (apie 1536–1609) ir valstybės, karo veikėjas Martynas Marcelis (Marcelalis) Giedraitis (1545–1621). Kasparo sūnus kunigas Vladislovas Baltramiejus Giedraitis buvo 17 a. lietuvių raštijos darbuotojas.
Martyno Marcelio sūnus Mauricijus Kazimieras studijavo Vilniaus universitete. Išspausdino eilių panegirikoje (Panegyrika… lotynų kalba 1604) Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui, jam tapus Vilniaus vaivada. Nuo 1617 buvo LDK valdovo dvariškis. Materialiai rėmė Panemunio Šv. Martyno ir Mauricijaus bažnyčią. Jam mirus baigėsi vyriškoji Martyno Marcelio (Marcelalio) Giedraičio linija. Aukštadvaris ir Baltadvaris buvo parduoti, Videniškiai 18 a. atiteko dėdės Kasparo palikuoniams. Martyno Marcelio (Marcelalio) vaikaitis, dukters Jadvygos sūnus Jurgis Bialozoras 17 a. buvo Vilniaus vyskupas, LDK valstybės veikėjas. Pranciškus, Ignotas ir Aleksandras Giedraičiai 1757–93 (?) buvo LDK kariuomenės lauko stovyklininkai. Žemaičių vyskupijos kanauninkas Kasparas 1790–95 buvo LDK didysis raštininkas.
Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio portretas (aliejus, 1585, nežinomas 16 a. pabaigos dailininkas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Generolas kunigaikštis Romualdas Giedraitis (spalvinta litografija, 19 a. vidurys, nežinomas dailininkas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Romualdas Giedraitis (1750–1824) buvo vienas 1794 sukilimo LDK organizatorių ir vadų. Dvi Romualdo dukterys – Kunigunda (Kunegunda Białopiotrowiczowa; 1793–1883) ir Liucija Barbora (Łucja Barbara Rautenstrauchowa; 1798–1886) – tapo visuomenės veikėjomis ir rašytojomis, sūnus Juozapas Steponas (1790–1855 Prancūzija) 1804 tėvo pasiųstas į Paryžių įstojo į W. Krasińskio vadovaujamą lenkų legioną. Waterloo mūšyje (1815), būdamas Napoleono I gvardijos kapitonu, buvo sunkiai sužeistas. Vėliau Prancūzijos kariuomenės generolas. Vyskupas Simonas Giedraitis 19 a. pirmoje pusėje buvo Katalikų Bažnyčios veikėjas. Steponas Jonas Giedraitis 1778–1802 buvo Žemaičių vyskupas. 1827–77 šeši kunigaikščiai Giedraičiai iš Vilniaus ir Raseinių apskričių studijavo Tartu universitete.
Marcijonas (apie 1806–1884 12 31) buvo kunigas (1832). 1825–26 mokėsi Vilniaus universitete, 1826–28 Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose, 1832 baigė Vilniaus vyriausiąją kunigų seminariją. 1843–83 dažnai vizitavo Žemaičių vyskupijos vienuolijas. Mikalojus (apie 1825 Bijutiškis, Giedraičių valsčius –1894) 1844 baigė Bajorų institutą Vilniuje, 1848 – Sankt Peterburgo universitetą. 1863–1864 sukilimo dalyvis (sukilėlių Vilniaus vaivada). Rusijos valdžios suimtas. Kalintas Vilniuje, 1865 ištremtas į Sibirą. Mirė grįžęs į Lietuvą. Antanas Giedraitis (1848–1909) buvo geologas, Daumantas Pranas Giedraitis (1860–1944) – gydytojas, medicinos istorikas.
1863–64 sukilimo dalyvio Ignoto duktė Vera (Vera Giedrojc; 1870–1932) 1898 baigusi Lozanos universitetą tapo viena pirmųjų Rusijoje moterų chirurgių (karo chirurgė per Japonijos–Rusijos karą), 1909–17 dirbo Carskoje Selo rūmų ligoninės vyriausiąja ordinatore, per I pasaulinį karą vadovavo lazaretui, gydė ir imperatoriškosios šeimos narius. 1912 apsigynė medicinos daktaro laipsnį Maskvos universitete, nuo 1923 Kijevo universiteto profesorė. Parašė mokslo veikalų, t. p. išleido kelias poezijos knygas. Juozas Giedraitis (1892–1967) tapo Lietuvos Respublikos karo veikėju. 20 a. iš Giedraičių giminės garsiausi buvo teisininkas, Lenkijos senatorius Tadas (Tadeusz Giedroyć; g. 1889, 1941 sušaudytas Červenėje) ir politikos ir kultūros veikėjas J. W. Giedroycas. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje giminės istoriją tyrė ir buvusių dvarų architektūros paminklų atkūrimą finansiškai rėmė M. J. H. Giedroyć.
Jerzy Władysław Giedroyc
-Giedraitis; -Baltramiejus Vaitkevičius Giedraitis; -Kasparas Giedraitis; -Mauricijus Kazimieras Giedraitis; -Pranciškus Giedraitis; -Ignotas Giedraitis; -Aleksandras Giedraitis; -Juozapas Steponas Giedraitis; -Marcijonas Giedraitis; -Mikalojus Giedraitis
415
2808
2492