Giedrė Kaukaitė

Giedrė Kaukaitė

Kaukáitė Giedrė, tikr. Giedrė Marija Žebrinienė, 1943 12 02Plungė, lietuvių dainininkė (sopranas). J. Monstvilaitės dukra. 1960–61 studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1968 baigė Lietuvos konservatoriją (E. Dirsienės klasę). 1968–70 stažavo La Scala teatre Milane (pas Genaro Barrą, Enrico Piazzą ir Arturo Merlini). 1990 tobulinosi Zalcburgo universitete Mozarteum (pas Paulį von Schilhawsky, 1918–95). 1967–78 Lietuvos operos ir baleto teatro (debiutavo Tatjanos vaidmeniu P. Čaikovskio operos Eugenijus Oneginas spektaklyje), 1978–98 Lietuvos filharmonijos solistė. 1977–2009 dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija; kamerinio dainavimo klasė); profesorė. Mokiniai: V. Balsytė, A. Krikščiūnaitė, J. Leitaitė, G. Skerytė, S. Stonytė, K. Tretjakova, V. Urmana, V. Vyšniauskas, M. Žemaitis.

Apie G. Kaukaitę sukurta televizijos filmai Pašėlęs gegužis (1978, režisierė J. Janulevičiūtė, 1979 SSRS televizijos filmų festivalio Baku I premija), Aš žinau tą „smoką“ (2017, režisierius Marius Siparis). G. Kaukaitė vaidino ir dainavo Lietuvos televizijos muzikiniuose filmuose Žmogaus balsas (pagal F. Poulenco monooperą, režisierė J. Janulevičiūtė, SSRS televizijos filmų festivalio Jerevane premija už geriausią moters vaidmenį), M. de Fallos „Septynios ispanų liaudies dainos“ (abu 1979), B. Kutavičiaus „Du paukščiai girių ūksmėj“ (1980, abiejų režisierė Dalia Kutavičienė).

Įrašė vinilinių ir kompaktinių (Dainuoja Giedrė Kaukaitė 1993, Debesų keliu didžiuoju / Upelio varpelis 2009) plokštelių. Parašė knygas Apie dainuojančius (2002), Dainininkui apie baroką: Istorijos, kūrybos ir interpretacijos apžvalga (2003), Iš pedagogo užrašų (2009), Mano Eldoradas: ...apie aną ir šį laiką... (2022). Paskelbė muzikos straipsnių.

Koncertinė veikla

Nuo 1978 reiškiasi kaip žymi kamerinė dainininkė, dainuojanti įvairių epochų ir stilių pasaulio ir lietuvių klasikų kūrinius, autentiškas liaudies dainas. Dainavo vokalinių simfoninių kūrinių, tarp jų – M. Duruflé ir W. A. Mozarto Requiem, F. J. Haydno oratorijos Metų laikai, G. F. Händelio oratorijų Judas Makabiejus, Samsonas, kantatos Pastorella Vagha, Bella, J. Rheinbergerio Grigališkųjų mišių, G. Mahlerio IV simfonijos, E. Balsio kantatos Saulę nešantis, J. Juzeliūno sonatos Melika, B. V. Kutavičiaus oratorijos Paskutinės pagonių apeigos, A. Martinaičio Cantus ad futurum solo partijas. Surengė daugiau kaip 1000 rečitalių su lietuvių (J. Andrejevu, Sonata Bielionyte, Eugenijumi Giniu, Povilu Jaraminu, Vytautu Koriu, G. Landsbergiene, Arūnu Staštumi) ir užsienio pianistais. Lietuvių kompozitoriai (F. R. Bajoras, O. Balakauskas, E. Balsys, J. Bašinskas, A. Bražinskas, V. Jurgutis, J. Juozapaitis, J. Juzeliūnas, B. V. Kutavičius, A. Martinaitis, M. Urbaitis, R. D. Žigaitis) yra dedikavę kūrinių G. Kaukaitei ar rašę jos prašymu.

1

Koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Maskvos radijo ir televizijos didžiuoju simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestru, ansambliu Musica humana, Vilniaus kvartetu, Čiurlionio kvartetu. Gastroliavo SSRS (Maskvos Didžiajame teatre), Suomijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje (Nacionaliniame teatre Prahoje), Ispanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Norvegijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Maltoje, Argentinoje; koncertavo Carnegie Recital Hall ir Town Hall, Jungtinių Tautų (visos Niujorke), London Hall Bostone, Sankt Peterburgo Akademinėje kapeloje, Karališkojoje Žaliojoje Stokholme ir kitose žymiausiose koncertų salėse. Dalyvavo prestižiniuose Europos tarptautiniuose muzikos festivaliuose.

Apdovanojimai

Lietuvos jaunųjų dainininkų konkurso I premija, Pabaltijo jaunųjų dainininkų konkurso Taline II premija, IX Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio konkurso Sofijoje III premija (visos 1968), M. Glinkos konkurso Vilniuje I premija (1971), SSRS televizijos filmų festivalio Baku I premija (1979). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1997), ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2014).

L: O. Narbutienė Penkiolikmečio sėja ir pjūtis / Muzika 1985 nr. 5.

1352

2271