Giedrius Antanas Kuprevičius
Kuprẽvičius Giedrius Antanas 1944 04 08Kaunas, lietuvių kompozitorius, kariljonininkas, pedagogas. V. Kuprevičiaus sūnus. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (2012, nuo 2019 emeritas). 1968 baigė Lietuvos konservatoriją (E. Balsio kompozicijos klasę). 1966–75 mokytojavo Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje. 1990–99 dėstė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. Nuo 2000 dėsto Kauno technologijos universitete, 2001–12 Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas; profesorius (2004). 2003 Kauno technologijos universitete jo iniciatyva įkurta Garso ir vaizdo menų technologijų katedra. 1971–82 Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus atsakingasis sekretorius. Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupės Argo (veikė 1979–86) įkūrėjas ir vadovas. 1987–88 Lietuvos televizijos Muzikos laidų redakcijos vyriausiasis redaktorius. 1988–90 kultūros ministro I pavaduotojas.
1956 su tėvu restauravo Kauno kariljoną, juo koncertuoja, nuo 1998 Kauno miesto vyriausiasis varpininkas. Nuo 1997 instrumentinio trio Žaliakalnio vilkai narys.
Kūriniai
Sukūrė operas Ten, viduje (1976, pagal M. Maeterlincką), Prūsai (1996, pastatyta 1997, 2018, pagal J. Grušą), Karalienė Bona (1999, pastatyta 2002), Jobas (2002), baletus Atviros jūros vaikas (1996, pagal J. Supervielle’į), Angelas iš Pustelnikų (2006), Čiurlionis (2013, visų libretus parašė kompozitorius), sarsuelą DaliGala (2006), operetę Kipras, Fiodoras ir kiti (2003, abiejų H. Kunčiaus libretai), miuziklus Devynbėdžiai (1974, pagal K. Sają), Ugnies medžioklė su varovais (1975, pagal L. Jacinevičių ir S. Šaltenį), Aš tau siunčiu labų dienų (1986, pagal V. Palčinskaitę), Veronika (2008, pagal A. Vienuolio Paskenduolę), roko oratoriją Darbas ir duona 4 solistams, chorui ir roko grupei (1979, J. Marcinkevičiaus žodžiai), vokalinę simfoniją Amžinojo keliautojo dainos tenorui ir simfoniniam orkestrui (1998, R. Tagorės žodžiai), Sinfonia barocco kameriniam orkestrui (1999), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – koncertas smuikui ir vargonams (1971), sonatos vargonams (1967, 1974, 1976), Žalčio sonata fortepijonui (1968, dedikuota E. Balsiui), Žaidimai 2 fortepijonams (1972), 12 pjesių ciklą Zodiako švytėjimas fortepijonui ir sintezatoriams (1987), vokalinių ciklų, tarp jų – Išeivių dainos sopranui ir fortepijonui (1969, F. Kiršos, K. Bradūno, J. Meko žodžiai), Metų sonetai berniukų chorui, sopranui, deklamuotojui ir fortepijonui (1970, V. Mačernio žodžiai), 7 Dovydo klausimai ir rauda smuikui solo, 2 vokaliniams oktetams ir mišriam chorui (2001, pagal ST).
Muzika saikingai moderni, daugelyje kūrinių vyrauja improvizacinis pradas, ryšku sąsajos su literatūra, vaizduojamuoju menu.
Muzika teatrui ir kinui
Sukūrė muzikos vaidybiniams (Herkus Mantas 1972, Perskeltas dangus 1974, abiejų režisierius M. Giedrys, Linksmos istorijos 1973, režisieriai A. Kundelis, S. Motiejūnas, Žvangutis 1974, Virto ąžuolai 1976, Žalčio žvilgsnis 1990, pastarųjų 4 režisierius G. Lukšas, Traukinys į Bulzibarą 1986, režisierius A. Araminas) ir dokumentiniams (Baltijos gintaras 1998, Lietuviškas kalendorius 2000, Neringos grožybės 2003, visų režisierius Arvydas Barysas) filmams, teatro spektakliams (tarp jų – K. Sajos Mamutų medžioklė 1968, J. Grušo Barbora Radvilaitė 1972, Arielio Dorfmanno Mirtis ir mergelė 1992, A. M. Sluckaitės‑Jurašienės Antigonė Sibire 2010, visų režisierius Jonas Jurašas; Dešimt dienų iš Vilio gyvenimo 2006, pagal George’ą Tabori, Aristofano Lisistratė 2008, D. Čepauskaitės Be galo švelni žmogžudystė 2010, visų režisierius S. Rubinovas, G. Padegimo JAH 2011, režisierius G. Padegimas).
Knygos
Parašė esė Atbuli metai (1995) ir Juk pasakyta (1997), mokomąją knygą Muzika teatre (2000), atsiminimų knygą Koncertas (2014).
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2003), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006), Lietuvos nacionalinė premija (2013), Auksinis scenos kryžius (2015), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis (2016).
2607