Giedrius Mackevičius
Mackẽvičius Giedrius 1945 05 18Grybėnai (Dūkšto vlsč.) 2008 01 13Maskva (palaidotas Grybėnuose), teatro aktorius, režisierius, dramaturgas, choreografas, pedagogas. 1967 baigė Vilniaus universitetą (biochemiją). 1967–72 vaidino M. Tenisono pantomimos trupėje (1967 veikė Vilniuje, vėliau Kaune).
1973 Maskvoje įkūrė Plastinės dramos teatrą (veikė iki 1990). 1977 baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (M. Knebel mokinys), dėstė jame. Svarbesni plastinės dramos spektakliai: Nugalėjimas (1975, apie Michelangelo), Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis (1976, pagal P. Nerudą), Pūga (1977, pagal A. Bloko poemą Dvylika), Metų laikai (1979, pagal H. Chr. Anderseno pasakas), Aukso vilnos spindesys (1980, antikos mitologijos motyvais), Raudonasis žirgas (1981, 19 a. pabaigos–20 a. pradžios modernistinės dailės motyvais), Geltonas garsas (1983, pagal V. Kandinskio scenarijų ir A. Schnittke’s muziką), Ilga kaip šimtmečiai diena (1984, pagal Č. Aitmatovą), Sodas (1985, pagal A. Rekašiaus muziką, S. Krasausko grafikos motyvais), Labirintai (1989, pagal A. Schnittke’s muziką), Septyni tango iki Amžinybės, Koliažas 2 (abu 1991), Ydų slenkstis (1992).
Giedrius Mackevičius
10 dešimtmečio pradžioje įkūrė Giedriaus Mackevičiaus teatrą Oktaedrą (baletai Giesmių giesmė 1993, Biblijos motyvais, Spalvų liūdesys 1994, pagal V. Kandinskio spalvų teoriją, Ir sudužęs veidrodis 1995, apie I. Duncan, Niekas nepamiršta 1996). Pastatė operos, baleto, dramos spektaklių, parašė daugiau kaip 30 scenarijų ir libretų. Sukūrė plastinės dramos žanrą, vizualiuose, ekspresyviuose spektakliuose atsisakyta kalbėjimo, naudoti šokio, pantomimos, akrobatikos, klounados elementai, dailės, skulptūros žanrinė specifika, būdinga muzikos, spalvų, šviesų, estetinių kanonų sintezė.
L: Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras / sud. L. Armonaitė Vilnius 2018; Gedrjus Mackiavičjus Preodolenie Moskva 2010.