Giesmi giesms knygà, Giesmi giesm, viena Senojo Testamento Išminties knygų. Giesmių giesmės autorius ir vienas pagrindinių veikėjų tapatinamas su karaliumi Saliamonu. Pavadinta pagal pirmuosius teksto žodžius (Saliamono Giesmių giesmė). Parašyta hebrajų kalba. Į hebrajų ir krikščionių Biblijos kanoną įtraukta 1 a. po Kristaus pabaigoje. Archajiški žodžiai, jų junginiai, vietovardžių formos Giesmių giesmę sieja su Izraelio senove, bet kalba (keletas aramėjų, persų, senosios graikų kalbos žodžių) ir stilius rodo vėlesnę kilmę arba redakciją (6–5 ar 4–3 a. prieš Kristų). Giesmių giesmę sudaro 6 dalys arba giesmės, nėra aiškios kompozicijos ir rišlaus siužeto. Jį sudaro dviejų veikėjų – Mylimosios (Šulamo mergaitės, sesers sužadėtinės) ir Mylimojo (vaizduojamas tai kaip karalius, tai kaip piemuo) poetiniai dialogai, lydimi komentuojančio choro posmų. Išorinis pasaulietiškumas (knygoje nė karto neminimas Dievas, nekalbama apie Įstatymą ir sandorą, tikėjimą ir išganymą, Giesmių giesmė necituojama nė vienoje ST ir NT knygų), Artimųjų Rytų mitologijos ir meilės lyrikos ypatumai, istorinio fono neapibrėžtumas ir geografinių aliuzijų tikroviškumas, nuolatinis vaizdinių, temų ir situacijų kartojimasis apsunkina Giesmių giesmės žanro apibrėžimą ir teksto interpretavimą. Kildinama iš vestuvių senovinio himno. Rabinistinėje tradicijoje (nuo 1–2 a. po Kristaus), ankstyvojoje Bažnyčioje (Origenas), vėlesnėje egzegezėje (Kryžiaus Jonas) ir dabartinėje teologijoje Giesmių giesmė traktuojama ne tik kaip simbolizuojanti Dievo ir jo tautos ryšį, bet ir kaip šlovinanti žemiškąją meilę (Meilė stipri kaip mirtis 8, 6), kuri laikoma Dievo dovana.
2919