giesmýnas, kantičkà (lenk. kantyczka), bažnytinių giesmių tekstų (su melodijomis arba be jų) rinkinys. Yra liturginių metų laikotarpių (advento, Kalėdų, gavėnios, Velykų) giesmynų, specialių giesmynų lotynų kalba kunigams ir vienuoliams. Pirmieji giesmynai (lotynų ir graikų kalbomis) sudaryti 4–6 amžiuje (antifonalas), apie 8 a. atsirado giesmynų su Mišių giesmėmis (gradualas). J. Husas 1402 į čekų kalbą išvertė pirmąsias giesmes. Per reformaciją giesmynus pradėta leisti nacionalinėmis kalbomis. Pirmieji spausdinti giesmynai yra protestantiški. 16–17 a. kancionalu vadintas protestantų giesmynas (protestantiškasis choralas). 1524 M. Liuteris parengė ir išleido pirmąją chorinių giesmių knygą.
LIETUVOJE pirmieji giesmynai atsirado vėlyvaisiais viduriniais amžiais. Giesmių lotynų ir kitomis kalbomis rankraščių buvo vienuolynuose. Pirmąjį giesmių rinkinį lietuvių kalba (11 giesmių, 10 iš jų su natomis), skirtą evangelikams liuteronams, sudarė ir įdėtą į Katekizmą (1547) Rytų Prūsijoje išleido M. Mažvydas. Vėliau jis išleido knygą Giesmė š. Ambrazeijaus bei š. Augustino… (1549), sudarė pirmą giesmyną (daugiau kaip 100 giesmių), apimantį visą liturginį kalendorių; šį giesmyną baigė rengti B. Vilentas – Giesmės krikščioniškos (2 d. 1566–70 Karaliaučiuje). 1589 J. Bretkūnas parengė 76 giesmių giesmyną Giesmės duchaunos, kurį sudarė originalios ir verstos iš lotynų, lenkų, vokiečių (daugiausia) kalbų giesmės, bei giesmyną su natomis (Kancionalas). L. Zengštokas išspausdino giesmyną Giesmės krikščioniškos ir duchauniškos (1612). D. Kleino giesmyną Naujos giesmių knygos (1666) J. Rikovijus papildė naujomis giesmėmis, perredagavo ir išleido pavadinimu Naujos pagerintos giesmių knygos (1685), F. Z. Šusteris šį giesmyną dar pataisė ir papildė (išleistas 1705), vėliau papildytų ir perredaguotų giesmynų išleido J. Berentas, A. F. Šimelpenigis. Giesmynų parengė ir išleido F. U. Glazeris (Kelios nobažnos giesmės 1736), G. Ostermejeris (Giesmės šventos bažnyčioje ir namej giedamos 1781, bažnytinės vyresnybės neaprobuotas), K. H. Mertikaitis (Visokios naujos giesmės, arba Evangeliški psalmai 1800 81861), K. G. Milkus (Senos ir naujos krikščioniškos giesmės 1806), K. G. Keberis (Iš naujo perveizdėtos ir pagerintos giesmių knygos 1832). F. Kuršaitis perredagavo A. F. Šimelpenigio bei kitų tvarkytus giesmynus ir išleido pavadinimu Pagerintos giesmių knygos (1841); jis buvo redaguojamas, pildomas ir leidžiamas iki 1936 (nuo 1857 leistas su priedu Trečioji dalis giesmių knygų). A. Šernas 1938 parengė giesmyną kariams evangelikams Karys evangelikas. Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorija išleido giesmyną Maldų ir giesmių knygelė (1956 51997; redaktorius J. V. Kalvanas).
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje evangelikų reformatų giesmynai (dažniausiai kartu su katekizmu) pradėti leisti lenkų kalba. Pirmąjį giesmyną parengė J. Zaremba (Dievo šlovinimo giesmės / Pieśni chwał Boskich 1558 Brastoje). Kitas giesmynas (Katechizm albo Krótkie w iedno mieysce zebranie wiary i powinności chrześcijańskiej) išleistas Nesvyžiuje 1563, kiti leidimai (51600) – Vilniuje. 1594 Vilniuje išspausdintą giesmyną (vadinamąjį Vilniaus Katekizmą) į lietuvių kalbą išvertė M. Petkevičius (Lietuviškas ir lenkiškas katekizmas / Polski z Litewskim Katechizm 1589; sudaro 48 giesmės ir 40 Dovydo psalmių, tekstai išspausdinti abiem kalbomis be natų). Giesmyną (su maldaknyge, postile ir katekizmu) parengė ir iš lenkų kalbos su kitais išvertė S. Jaugelis-Telega (Kniga nobažnystės krikščioniškos 1653 21684). Vėliau jį su papildymais ir pataisymais rengė M. Cerauskas (Kancionalas 1781), S. Nerlichas (Kancionalas 1845 21877). Pirmąjį evangelikų reformatų giesmyną negotiškais lotyniškais rašmenimis – senųjų giesmynų papildytą perdirbinį – parengė ir išleido S. Dagilis (Giesmynas su maldų priedu 1910 21915 31921). Evangelikų Liuteronų ir Evangelikų Reformatų Bažnyčių Lietuvoje išleistas bendras giesmynas Evangelikų Giesmynas su maldomis (1942, redaktorius A. Šernas 22001); Evangelikų Liuteronų Bažnyčia šio giesmyno nenaudoja.
16 a. katalikiškas giesmes lietuvių kalba pradėjo kurti ir sudarinėti giesmynus jėzuitai. Žemaitkiemyje (Ukmergės apskr.) 1583 J. Lavinskis mokė lietuviškai giedoti. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pirmoji katalikiška giesmė lietuvių kalba išspausdinta M. Daukšos Katekizme (1595). J. Paškevičius (mirė 1657), J. Gruževskis, Ž. Liauksminas, G. Šimkevičius Žemaitijoje sukūrė giesmių apie Jėzaus Kristaus gyvenimo paslaptis ir Švč. Mergelę Mariją. Pirmąjį katalikišką giesmyną lietuvių kalba parengė S. M. Slavočinskis (Giesmes tikieimui katolickam priderančias 1646). J. Kasakauskis išleido maldaknygę su giesmėmis Rožančius (1681). P. Šrubauskis parengė giesmyną Balsas širdies (1679; iki 1818 išėjo apie 20 leidimų). Šį giesmyną V. Valmikas, pertvarkęs, papildęs savo ir B. Gailevičiaus giesmėmis, 1819 išleido pavadinimu Giesmės nobažnos, 1823 – pavadinimu Kantičkos žemaitiškos (išėjo 9 leidimai). 1855 jas perredagavo M. Valančius (Šventos giesmės 41861), 1859 vėl perredagavo, įdėjo naujų, tarp jų ir A. Baranausko, giesmių ir išleido pavadinimu Giesmių Knyga, arba Kantičkos; spaudos draudimo metais šis giesmynas išleistas apie 20 kartų; paskutinį kartą – 1928. A. Jakštas A. Baranausko sukurtas giesmes išleido 1909 pavadinimu Dvasiškos giesmės.
Lietuvių kalba pirmąjį giesmyną su natomis 1907 išleido J. Naujalis (Mažasis bažnytinis giesmynėlis), 1908 papildytas Švč. Mergelei Marijai skirtomis giesmėmis, 1920 dar papildytas. A. Žalvarnis (J. Tilvytis) parengė Giesmyną (1930; sudaro 94 jo ir A. Baranausko, Maironio, A. Andruškos sukurtos giesmės, kai kurios jų harmonizuotos T. Brazio), J. Sinius – giesmyną Į amžinybę lydint (1938), giesmynų su natomis parengė P. Bagdonavičius (Giedokime visi 1993), A. Motuzas (Žemaičių Kalvarijos Kalnai: Šermeninės giesmės 1993).
Jungtinėse Amerikos Valstijose giesmynų lietuvių kalba parengė K. Ambrozaitis (Giesmių lobynas 1924), S. Pocius (Giesmynas 1938; jis skirtas Amerikos lietuvių bažnytiniam giedojimui), K. Senkus (Giedanti Bažnyčia. Lietuvių giesmynėlis tremtyje 1946, Liturginis giesmynas 1981 21983).
P: Giesmės dangaus miestui: XVI–XVIII a. lietuviškų bažnytinių giesmių antologija Vilnius 1998. L: J. Vaišnora Marijos garbinimas Lietuvoje Roma 1958; Z. Ivinskis Liaudies ir liturginis giedojimas / Rinktiniai raštai t. 4 Roma 1987; I. Lukšaitė Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje Vilnius 1999; A. Motuzas Vilniaus kalvarijų Kryžiaus kelio apeigos ir muzika Kaunas 2002, Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika Kaunas 2003, Žemaičių kalvarijos Kryžiaus kelio apeigos ir muzika Kaunas 2004; K. Senkus II canto popolare religioso nella Lithuania cattolica Roma 1952; G. Michelini Gli inni sacri dei lituani di Prussia: da Mažvydas a Kleinas Parma 2002.
1559
2176