gigantoptekas (gr. gigas, kilm. gigantos – milžiniškas + pithēkos – beždžionė), fosilinis primatas. Gigantopiteko liekanų (apatinių žandikaulių fragmentų ir dantų) randama Indijoje (Gigantopithecus bilaspurensis, datuojamas 9–5 mln. metų), Kinijoje ir Vietnamo šiaurinėje dalyje (Gigantopithecus blacki, 500–250 tūkst. metų). Kinijos fosilijos dažnai yra iš tų pačių geologinių sluoksnių kaip ir Homo erectus, jos naudojamos kinų tradicinėje medicinoje. Gigantopitekas buvo labai stambi, 100–150 kg masės žmogbeždžionė, gyveno ant žemės. Dideli žandikauliai ir krūminiai dantys su labai storu emalio sluoksniu rodo, kad gigantopitekai mito daugiausia kietu augaliniu maistu. Gigantopitekas evoliucionavo Indijoje ir iš jos plito į šiaurę ir rytus. Gigantopitekai yra šalutinė primatų evoliucijos šaka, manoma, išnyko dėl vėlesnių hominidų formų konkurencijos.
1390