gldija (vok. Gilde), miestiečių susivienijimas bendriems interesams ginti.
Manoma, gildijos prototipų (prekybos asociacijos) buvo senovės Sirijoje, Egipte, Romoje, Bizantijoje. 7 a. Anglijoje žinomi anglosaksų šeimų susivienijimai (freetguilde), sukurti jų narių įvairiems interesams garantuoti. Jos turėjo šventąjį patroną, teikė labdarą, rūpinosi vietos savivaldos reikalais. 11 a. Europoje atsirado susivienijimų, reguliuojančių vietinę prekybą (prižiūrėjo turgus, kontroliavo svorio ir apimties matus, kainas, muitus), kurie siekė turėti savo miesto atstovų centriniuose valdžios organuose. 11–12 a. buvo ypač įtakingos pirklių gildijos. Kapitalistinei gamybai plečiantis 16 a. gildijos pradėjo irti, bet kai kur išliko (pvz., Londono livrėjų bendrovė, išsaugojusi karališkąsias privilegijas).
Lietuvoje
Lietuvoje gildijų pradžia – prekybos šakų pirklių brolijos. 16–17 a. Vilniuje veikė brolija, vienijanti druskos ir silkių pirklius. 1602 susikūrė bendra Vilniaus pirklių organizacija, buvo vadovaujama pirklių rūmų, turėjo statutą. Ji gynė pirklius ir jų turtą, rūpinosi kelių saugumu, monopolizavo prekybą, šalino konkurentus ir stiprino pirklių įtaką miesto valdymui. Organizacija padėjo susiformuoti pirklių luomui.
17–18 a. Vilniuje, buvusioje miesto turgavietėje prie rotušės, buvo du 15–16 a. pastatai, vadinami Mažąja ir Didžiąja gildijomis. Priklausė prekybininkų gildijoms, juose buvo prekybininkų krautuvėlių, smuklių ir tikriausiai gildijų būstinės.
Lietuvą 1795 užėmus Rusijai, pirkliai pagal kapitalo dydį buvo suskirstyti į tris gildijas, kurios gavo pirklių luomo teises: 1 – turintys nuo 10 000 iki 50 000 rublių (galėjo verstis vidaus ir užsienio prekyba), 2 – nuo 5000 iki 10 000 (stambioji vidaus prekyba), 3 – nuo 1000 iki 5000 rublių (smulkioji ir vidutinė prekyba apskrityse). 1850 kapitalo sumos padidintos: 1 gildijos – ne mažiau kaip 15 000 rublių sidabru, 2 – ne mažiau kaip 6000 rublių, 3 (panaikinta 1863) – ne mažiau kaip 2400 rublių. Toks pirklių skirstymas išliko iki 1915 (iki Vokietijos okupacijos).
1781
33