giliaspaudė

giliãspaudė, spaudos būdas, taikomas grafikoje ir poligrafijoje. Atspaudas gaunamas nuo įdubusių spausdinamųjų elementų. Tamsesnius atspaudų tonus sudaro storesnis dažų sluoksnis iš labiau įdubusių elementų, šviesesnius – plonesnis dažų sluoksnis iš mažiau įdubusių elementų. Spaudos forma gaminama fotocheminiu būdu. Pigmentiniame pajautrintame (pigmentu, želatina, kitais komponentais) popieriuje kontaktiniu būdu iš pradžių eksponuojamas rastras, po to – toninė skaidrė ir popierius prispaudžiamas prie poliruoto varinio cilindro paviršiaus. Jautrinamosios medžiagos sluoksniui prilipus prie cilindro popierius nuimamas ir cilindras nuplaunamas. Cilindro paviršių ėsdinant geležies chlorido tirpalais gaunama reljefinė varinė spaudos forma. Spausdinimo mašinoje spaudos formos paviršius užliejamas skystais dažais. Formą prispaudus prie spausdinamojo paviršiaus gaunamas atspaudas. Viena varine forma atspausdinama 25–30 tūkst. atspaudų. Giliaspaudė atsirado 15 a. viduryje. Spaudos formos buvo raižomos rankomis metalo plokštėse. 19 a. pabaigoje išrastas fotomechaninis giliaspaudės formų gamybos būdas (rastrą atstoja asfalto grūdeliai). Mechanizuotai (rotacinėmis mašinomis, naudojant skystus dažus) giliaspaude pradėta spausdinti 1910 metais. Lietuvoje giliaspaude buvo spausdinama nuo 1926 iki 20 a. pabaigos Kauno Spindulio spaustuvėje.