G. Aillaud. Panteros, aistra dykumoje – gandai ir legendos (1977, Moderniojo meno muziejus Paryžiuje; © LATGA / ADAGP, 2020)
Aillaud Gilles (Žilis Ajò) 1928 06 05Paryžius 2005 03 24Paryžius, prancūzų scenografas, tapytojas. É. Aillaud sūnus. Nuo 1972 dirbo teatre. Scenovaizdį komponavo kaip abstraktų paveikslą, išryškindamas teatrališkumą, minimaliai apipavidalintoje scenos erdvėje naudojo įvairias detales, aksesuarus: pakeliamąsias parketo plokštes (Euripido Bakchantės 1974, Schaubühne teatre Berlyne), grindų mozaiką (J.‑B. Racine’o Berenikė 1984, Comédie‑Française teatre Paryžiuje, W. Shakespeare’o Hamletas 1982), sniego taką (W. Shakespeare’o Karalius Lyras 1985, abu Schaubühne teatre Berlyne). Dažnai G. Aillaud dekoracijos, jų elementai (stiklo kamuoliai, virvinė scenos uždanga – J. W. Goethe’s Faustas 1975, vienoje Vakarų Berlyno bažnyčių; astralinis akmuo ir lengva užuolaida – J.‑B. Racine’o Berenikė) artimi poetinėms metaforoms, simboliams, pabrėžia veiksmo dinamiškumą, nuotaiką.
G. Aillaud tapyba – naujojo figūratyvumo krypties. Dažniausiai vaizdavo narvuose ar kitur uždarytus gyvūnus, tuščius peizažus (Liūtų narvas 1967, Uolos 1985). Paveikslai šalto kolorito, keliantys nejaukumo įspūdį. Parašė pjesių (Vermejeris ir Spinoza, pastatyta 1984 Bastilijos teatre Paryžiuje), eilėraščių, esė.
3145
2271