gimdos vėžys

gimdõs vėžỹs, piktybinis gimdos kūno navikas. Serga dažniausiai klimakterinio amžiaus moterys (apie 60 metų). Manoma, pagrindinės gimdos vėžio priežastys – estrogenų perteklius (jį lemiančios ligos, netinkamai paskirta pakaitinė hormonų terapija), estrogenų ir progesterono santykio pokyčiai. Dažniau pasitaiko negimdžiusioms moterims. Rizikos veiksniai: nutukimas, ankstyva mėnesinių pradžia, vėlyva menopauzė (daugiau kaip 52 metų), paveldimumas, tamoksifeno vartojimas krūties vėžiui gydyti, jonizuojančioji spinduliuotė. Pagrindinis simptomas – kraujavimas iš lytinių organų pomenopauziniu laikotarpiu (apie 90 %), retesni simptomai – pūlingos išskyros iš makšties, papilvės skausmas, kūno masės mažėjimas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai; labai retai (apie 5 %) simptomų nebūna. Gimdos vėžiui diagnozuoti taikomas Papanicolaou testas (Pap tepinėlis), pagal kurį nustatomos atipinės liaukinio audinio ląstelės makšties tepinėlyje ar gimdos gleivinės nuograndose, t. p. echoskopinis, endoskopinis, histologinis tyrimai. Sergant gimdos vėžiu kraujuje aptinkama specifinių vėžio markerių (antigenų). Gydoma chirurginiu, radiologiniu būdu, chemoterapija, hormonų terapija. Gimdos vėžys paprastai diagnozuojamas ankstyvos stadijos, todėl nuo gimdos vėžio mirtingumas nėra didelis.