giminingumo chromatografija
giminingùmo chromatogrãfija, afninė chromatogrãfija, biospecfinė chromatogrãfija, biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimo (atskyrimo), analizės ir gryninimo metodas, grindžiamas jų specifine sąveika su ligandais, imobilizuotais kietosios fazės paviršiuje. Iš mėginio tirpalo chromatografinėje kolonėlėje atrankiai sorbuojamas junginys, giminingas imobilizuotam ligandui. Desorbuojama pakeitus judančiosios fazės pH, joninę jėgą, poliškumą (nespecifinė desorbcija) arba pridėjus į judančiąją fazę kito, t. p. sąveikaujančio su ligandu junginio (biospecifinė desorbcija). Ligandai būna specifiniai (sąveikauja tik su tam tikru junginiu) ir grupiniai (sąveikauja su grupe giminingų junginių). Pvz., fermentams išskirti kaip specifiniai ligandai naudojami inhibitoriai, substratai arba kofaktoriai, antigenams – imobilizuojami atitinkami antikūnai (imunoafininė chromatografija). Kaip grupiniai ligandai dažniausiai naudojami metalų (pvz., Ni2+) chelatai, sintetiniai dažikliai, proteinas A ir kiti. Ligandai imobilizuojami sacharidų (pvz., agarozės, celiuliozės), silikagelio, sintetinių organinių polimerų (pvz., poliakrilamido) paviršiuje.
Giminingumo chromatografija taikoma fermentams, antigenams, antikūnams, hormonams, nukleorūgštims, virusams, ląstelėms ir kitoms biologiškai aktyvioms medžiagoms išskirti, gryninti ir nustatyti.